Jono Kazlausko auklėtiniai užbaigė vieną pasirengimo Europos čempionatui dalį ir pereina į naują fazę.
Pirmas ketverias draugiškas rungtynes rinktinės strategas pavertė poligonu, kuriame tikrino naujokų bei atsarginių žaidėjų galimybes.
Nuo pirmadienį Kaune prasidedančio keturių ekipų „Huawei Cup“ turnyro dėmesys vis labiau ims krypti į komandos lyderius ir jų sportinę formą.
Tiksliai neaišku, kada J. Kazlauskas padėkos už darbą pirmiesiems kandidatams: prieš pat turnyrą, varžybų metu ar joms pasibaigus. Bet į paskutinį jėgų patikrinimą Atėnuose (Graikija) po savaitės jau iškeliaus nebe 17, o 14 krepšininkų. Dar dviejų nemaloni žinia lauks Senojo žemyno pirmenybių išvakarėse.
Kas gali jaustis ramūs dėl vietos galutinėje rinktinės sudėtyje, kam iki jos trūksta vieno žingsnio, o kam teks praryti karčią piliulę ir čempionatą stebėti per televizorių?
„Būtų truputėlį nesąžininga iškart pasakyti, nes dar bus draugiškų rungtynių. Tegu žaidėjai nesijaudina ir pabando įrodyti savo vertę. Nors aš savo dvyliktuką jau beveik esu susidaręs, tris su puse žaidėjo jau esu „atkabinęs“. Noriu pamatyti paskutinius kontrolinius susitikimus, ir tada jau ramia širdimi sau galėsiu viską susidėlioti iki galo. O kaip pasirinks rinktinės treneriai – kitas klausimas. Juk jie šalia kandidatų būna kiekvieną dieną, mato juos per treniruotes, gali įvertinti, kaip jie tobulėja, kaip reaguoja į gaunamas pastabas“, – sakė S. Jovaiša.
Sirgaliams ir ekspertams lieka vertinti kontrolinius mačus, kuriuose lietuviai iki šiol skynė tik pergales, bet atskiriems krepšininkams sekėsi skirtingai.
Žvelgiant į nuogus skaičius statistikos protokoluose, gautas minutes prie varžovų krepšio efektyviausiai išnaudojo Mindaugas Kuzminskas, Žygimantas Janavičius atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų kaip Mantas Kalnietis, o didžiausių dvejonių J. Kazlauskas turėjo dėl Domanto Sabonio, kuris ne tik vienintelis žaidė visuose keturiuose susitikimuose, bet ir aikštėje vidutiniškai praleisdavo daugiausiai laiko.
Tačiau statistika neatspindi varžovų pajėgumo ir didelės žaidėjų rotacijos, kurią iki šiol taikė nuskriausti vasarą rinktinei pašventusių kandidatų nenorėjęs J. Kazlauskas.
Įvertinti visų septyniolikos krepšininkų pasirodymą DELFI padėjo S. Jovaiša, kartu pasidalinęs savo lūkesčiais ir pastabomis prieš artėjančią rinktinės kelionę į Rygą.
Mantas Kalnietis
Statistika: 3 rungt.; vid. 15 min.; 5,3 tšk. (18 proc. dvitaškių/80 proc. tritaškių); 1,3 atk. kam.; 4,7 rez. perd.; 1,7 kl.;
S. Jovaiša: kiek M. Kalnietis gavo žaisti, kiek negavo, jis vis tiek yra pirmas eilėje, ir jokių klausimų dėl jo nebus. Artėja tas laikas, kai jis susigrąžins optimalią formą. Manau, likusių kontrolinių rungtynių tam užteks, ir čempionatą M. Kalnietis pradės būdamas visiškai pasirengęs. Jam lengviau, nes jokio spaudimo jis nejaučia žinodamas, kaip treneris jį vertina.
Lukas Lekavičius
Statistika: 3 rungt.; vid. 17 min.; 8,3 tšk. (70 proc. dvitaškių/50 proc. tritaškių); 2 atk. kam.; 1,7 rez. perd.; 0,7 kl.;
S. Jovaiša: dėl savo jaunatviškumo jis turbūt net nesuvokia visos atsakomybės, dėl to labai sėkmingai dalyvauja draugiškose rungtynėse – tarsi būtų senbuvis. Lukas – vaikinas iš niekur, vienas tų, kurie labai nustebino. Jo pasirodymas sukelia klausimų, ką su juo daryti toliau. Kol kas L. Lekavičius atrodo per gerai, kad būtų galima jo iš anksto atsisakyti. Manau, artimiausiuose kontroliniuose turnyruose jam bus leista įsitvirtinti rinktinėje, ir, jei niekas nesikeis, tiesiog nebebus kaip jį palikti namuose. Iš pradžių Lukas buvo kviečiamas į stovyklą galvojant apie ateitį. Bet dabar jis realiai pretenduoja nukonkuruoti kurį nors iš savo pozicijos žaidėjų.
Adas Juškevičius
Statistika: 3 rungt.; vid. 12 min.; 5,3 tšk. (50 proc. dvitaškių/60 proc. tritaškių); 0,7 atk. kam.; 1 rez. perd.; 1,7 kl.;
S. Jovaiša: pernai pasaulio čempionate A. Juškevičius iš pradžių palengva, o paskui labai tvirtai perėmė įžaidėjo vadžias iš Šarūno Vasiliausko. Manau, J. Kazlauskas to nepamiršo. Nors jis dabar ir šešėlyje, žinant Ado galimybes, jo šansus vertinu gerai. Prisiminkite, kad tąkart jis pradėjo gerai žaisti tada, kai dėl M. Kalniečio traumos pateko į dvyliktuką. Panaši situacija turbūt yra ir šiemet. Kol nežino, ar bus galutinėje komandos sudėtyje, Adas veikiausiai jaučiasi truputį nejaukiai, jo žaidime nėra tos laisvės kaip pasaulio čempionate. Bet už praėjusių metų nuopelnus vieta rinktinėje A. Juškevičiui tarsi ir numatyta.
Žygimantas Janavičius
Statistika: 3 rungt.; vid. 15 min.; 3,3 tšk. (33 proc. dvitaškių/50 proc. tritaškių); 3 atk. kam.; 4,7 rez. perd.; 1,3 kl.;
S. Jovaiša: Ž. Janavičius turi problemą – kartais jis savimi ne iki galo pasitiki. Po geros antros LKL sezono pusės to jausmo liko mažiau, kartais jis pasirodydavo net geriau už A. Juškevičių. Renkantis tarp jų lems savybės, kurios pasirodys labiau reikalingos trenerio koncepcijai. Žaidimui jie diriguoja panašiai, bet vienas geriau ginasi, o kitas geriau atakuoja. Skirtumas – slidus, leiskime apsispręsti rinktinės treneriams. Kitas dalykas, jei L. Lekavičius išlaikys gerą įspūdį iki pasirengimo galo, su skaudama širdimi turiu pripažinti, kad Ž. Janavičiui vietos gali nelikti. Jis žaidžia savame lygyje, bet išlieka klausimas, ar pajėgs sėkmingai atakuoti krepšį net būdamas laisvas.
Marius Runkauskas
Statistika: 3 rungt.; vid. 13 min.; 4,7 tšk. (40 proc. dvitaškių/29 proc. tritaškių); 1 atk. kam.; 1 rez. perd.; 0,7 kl.;
S. Jovaiša: Marius – viena iš tų auksinių rankelių Lietuvos snaiperių sąraše. Bet manau, kad jam šie metai tikrai dar nėra tie, kai jis gali važiuoti į Europos čempionatą. Vien tai, kad jis yra rinktinės kandidatų sąraše, jau neblogai, o ateityje galbūt jis dar pravers.
Renaldas Seibutis
Statistika: 2 rungt.; vid. 22 min.; 7,5 tšk. (64 proc. dvitaškių/0 proc. tritaškių); 3,5 atk. kam.; 2,5 rez. perd.; 2 kl.;
S. Jovaiša: Renaldas – tas juodas arkliukas, kuris gali būti ir labai pastebimas, ir laukti šešėlyje. Bet visais atvejais jis išlieka naudingas komandai. R. Seibutis – stiprus rinktinės ramstis, jo kandidatūra klausimų nekelia. Be to, jis pakankamai subrendęs, kad patikimai žaistų tiek atakuojančiu gynėju, tiek įžaidėju. O svarbiausia, kad tarp J. Kazlausko ir R. Seibučio ir geras savitarpio supratimas.
Artūras Milaknis
Statistika: 3 rungt.; vid. 17 min.; 10,3 tšk. (20 proc. dvitaškių/64 proc. tritaškių); 0,7 atk. kam.; 0,3 rez. perd.; 1 kl.;
S. Jovaiša: sunku tikėtis, kad A. Milaknis kiekvieną dieną įmes po šešis tritaškius kaip rungtynėse su austrais. Bet vienam ar dviems, paleistiems reikiamą akimirką, jis tarsi turi patentą. Gal jo gynybiniai sugebėjimai šiek tiek šlubuoja, bet kai nėra kam įmesti, bet kuris treneris ilgai nesvarstęs siųs į aikštę būtent Artūrą. Palaikau jį, nes jis dėl gero praėjusio sezono jis tikrai nusipelnė vietos rinktinėje.
Deividas Gailius
Statistika: 3 rungt.; vid. 18 min., 7,7 tšk. (62 proc. dvitaškių/33 proc. tritaškių); 1,7 atk. kam.; 1 rez. perd.; 1,3 kl.;
S. Jovaiša: neskaitant trijų krepšininkų, kuriems jau artimiausiu metu bus padėkota už darbą, visi kiti dar sėdi balne, o tarp jų yra ir D. Gailius. Jo privalumas – gebėjimas išspręsti problemas individualiai. Jis nedvejodamas atakuoja krepšį, ieško aštrių padėčių, kartais net tinkamai neįvertindamas situacijos. Nežinau, ar tokios nepavyzdinės drausmės žaidėjas bus tinkamas J. Kazlauskui. Ateityje D. Gailius tikrai turės žaisti rinktinėje, bet kol kas jis eina ankstyvojo Lino Kleizos, kuris irgi mėgdavo nepasvėręs imtis iniciatyvos, keliu. Matyti, kad nei Mindaugo Kuzminsko, nei Jono Mačiulio iš rinktinės jis neišstums, todėl šiemet vietos jam gali neatsirasti.
Jonas Mačiulis
Statistika: 3 rungt.; vid. 18 min.; 7,3 tšk. (60 proc. dvitaškių/56 proc. tritaškių); 2 atk. kam.; 2 rez. perd.; 1,3 kl.;
S. Jovaiša: Jonas man labai patinka dėl potencialo, kurį turi. Jau praėjusiais metais galvojau, kad čempionatas bus jo. Tačiau, neįžeidžiant Jono ir jo gerbėjų, kartais jis nevisiškai atsakingai įsijungia į rungtynes: kažkur dingsta, labai gudriai pritingi gynyboje tarsi pasislėpdamas už kitų. Jeigu žaistų taip, kaip gali, viso čempionato metu, J. Mačiulis būtų vienas iš pačių naudingiausių krepšininkų. Jo didžiulės galimybės leidžia kievienose rungtynėse rinkti po 15-20 naudingumo balų. Labai norėtųsi, kad Jonas suprastų, jog ant jo pečių šįkart guls labai daug.
Mindaugas Kuzminskas
Statistika: 3 rungt.; vid. 17 min.; 11 tšk. (67 proc. dvitaškių/60 proc. tritaškių); 3 atk. kam.; 1,7 rez. perd.; 0 kl.;
S. Jovaiša: vis norisi, kad M. Kuzminskas galutinai subręstų. Norisi žinoti, kad išėjęs į aikštę jis bus pavojus kiekvienam priešininkui. Bet jis – nuotaikos žaidėjas. Mindaugas pats pripažįsta, kad pykčio jam trūksta. Beje, tą patį norėčiau pasakyti apie A. Juškevičių. Abu jie – inteligentai. Įsivaizduokite: sėdi prie stalo, padėta balta servetėlė, peilis, šakutė, o iš šonų apsupę žaliūkai, kurie stumdosi alkūnėmis ir stengiasi nugvelbti kąsnį iš tavo lėkštės. Taip tarp kitų žaidėjų dabar atrodo M. Kuzminskas su A. Juškevičiumi. Ne šaltą inteligentišką veidą jiems reikia rodyti, o pyktį. Juk varžovai su jais nebus tokie švelnūs.
Rokas Giedraitis
Statistika: 3 rungt.; vid. 9 min.; 6,3 tšk. (50 proc. dvitaškių/50 proc. tritaškių); 0,7 atk. kam.; 0 rez. perd.; 0,3 kl.;
S. Jovaiša: R. Giedraičio neslegia įtampa, nes jis pats supranta, kad yra ateities žaidėjas. Pasirodymas rungtynėse su Austrija turėjo ir jam pačiam, ir rinktinės gerbėjams palikti malonių prisiminimų ir vilčių. Bet jis bus tarp pirmųjų, kurie paliks rinktinės stovyklą.
Domantas Sabonis
Statistika: 4 rungt.; vid. 22 min.; 6,8 tšk. (50 proc. dvitaškių/100 proc. tritaškių); 6,8 atk. kam.; 0,5 rez. perd.; 1 kl.;
S. Jovaiša: kaip ir L. Lekavičiaus atveju, J. Kazlauskui iškilo panaši dilema. Mano akimis, jokios protekcijos čia nėra, nors ir šnekama apie Sabonių dinastiją. Anaiptol. Domantas pats įrodinėja, kad yra pakankamai naudingas žaidėjas. Aišku, ypatingų veiksmų jis neatlieka, bet nudirba juodą darbą, pritampa prie komandos ir jai netrukdo. Kai kur dar varžtelius reikia suveržti, bet žaisdamas po kelias minutes net labai atsakingose rungtynėse jis nepagadins žaidimo. Manau, kad ir su nedideliu avansu, jis nusipelno rimtai pretenduoti į dvyliktuką.
Paulius Jankūnas
Statistika: 3 rungt.; vid. 18 min.; 7,7 tšk. (50 proc. dvitaškių/20 proc. tritaškių); 4 atk. kam.; 0,3 rez. perd.; 1,3 kl.;
S. Jovaiša: šioje vietoje man kyla labai įdomus klausimas. P. Jankūnas – subrendęs žaidėjas, bet ne visada jo pasirodymai tiek LKL čempionate, tiek Eurolygoje būna geri. Buvo blykstelėjimų, tvirtų momentų, kuomet jis savo sumanumu, patyrimu, tvirtais pečiais paremdavo komandą. Bet stabilumo nematėme. Manau, Paulius pats tai turėtų suprasti. Europos čempionate jis turbūt nežais po 30 minučių per rungtynes, bet kuomet bus aikštėje, jis turės duoti naudos. Jam pačiam reikia suvokti ir sugalvoti, kaip tai padaryti. P. Jankūnas – svarbus žaidėjas, todėl negali kažkur pradingti, jo naudingumo koeficientas negali būti keli baliukai. Tokie kaip Paulius turi patraukti komandą, ir jokiu būdu ne žemyn.
Artūras Gudaitis
Statistika: 3 rungt.; vid. 18 min.; 7,7 tšk. (40 proc. dvitaškių/0 proc. tritaškių); 4,7 atk. kam.; 0 rez. perd.; 1,3 kl.;
S. Jovaiša: bandė A. Gudaitį vienoje, bandė kitoje pozicijoje. Bet niekur jis labai tvirtai ir nepasijuto. Jeigu rinktinėje būtų vietos, kaip perspektyvų žaidėją jį, žinoma, būtų galima vežtis. Tačiau klausimas, ar pavyktų juo pasinaudoti rimtose rungtynėse. Jis – matomas, dirba, bando atkovoti kamuolius. Bet impulsyvumo daugiau nei stabilumo, patirtis – pernelyg menka. Tai jį laiko per mažą žingsnelį nuo rinktinės dvyliktuko. Robertas Javtokas ir Antanas Kavaliauskas juda gal ir mažiau, bet naudos būna daugiau.
Robertas Javtokas
Statistika: 2 rungt.; vid. 19 min.; 3 tšk. (43 proc. dvitaškių/0 proc. tritaškių); 3,5 atk. kam.; 0,5 rez. perd.; 1 kl.;
S. Jovaiša: gali būti rungtynių, kuriose Robertas bus „tuščias“. Ir dabar jis neblizga rezultatyvumu. Bet vien jo buvimas komandoje mobilizuoja vyrus. Pats jis jau kiek gali, tiek jėgų atiduoda, žino, kaip atsistoti, kaip padėti gynyboje, pasistumdyti su sunkiais ir aukštais varžovais. Žinoma, daug tikėtis iš jo negalima, bet prisiminkime brolius Lavrinovičius. Net ir karjeros pabaigoje jie moka savo veteraniškas rankas pakišti, kur reikia. Kad ir epizodiškai, bet labai naudingai. Aš taip pat vertinu ir R. Javtoką. Nors jeigu tas pats A. Gudaitis būtų ryškesnis, be abejo, Robertas turėtų užleisti vietą. Tiesiog nėra labai tvirtos pamainos.
Antanas Kavaliauskas
Statistika: 3 rungt.; vid. 18 min.; 6,3 tšk. (64 proc. dvitaškių/0 proc. tritaškių); 3,7 atk. kam.; 0,7 rez. perd.; 0,7 kl.;
S. Jovaiša: puola A. Kavaliauskas, žinoma, daug geriau nei ginasi. Manau, Lietuvos rinktinė būna labai gera tada, kai pelno 80 ir daugiau taškų. O A. Kavaliauskas tokioje situacijoje vaizdo tikrai negadintų, ir jo 10 ar 12 taškų pakeičiant Joną Valančiūną būtų visiškai pakankamas indėlis. Tuo labiau, kad du prieš du jis žaidžia bene geriausiai iš Lietuvos aukštaūgių.
Jonas Valančiūnas
Statistika: 1 rungt.; vid. 19 min.; 14 tšk. (46 proc. dvitaškių/0 proc. tritaškių); 10 atk. kam.; 1 rez. perd.; 2 kl.;
S. Jovaiša: su Jonu viskas tvarkoje. Turime džiaugtis, kad jis užaugo. Manau, antrame čempionate iš eilės turėsime tvirtą rinktinės ramstį. J. Kazlauskui labai pasisekė, kad J. Valančiūnas yra tikras vidurio puolėjas, kuris pakankamai sėkmingai atlieka jam skirtas užduotis, ypač puolime. Kai jis būdavo aikštėje praėjusiame pasaulio čempionate, rezultatas kisdavo lietuvių naudai, o jei Joną išimdavo iš žaidimo dėl nuovargio ar pražangų, būdavo atvirkščiai. Manau, šiais metais taip pat daug kas priklausys nuo to, kiek efektyvus per praleistą aikštėje laiką bus J. Valančiūnas.
