Anot organizacinio komiteto atstovės žiniasklaidai Aleksandros Kosterinos, bilietai į varžybas yra papildoma savanorių motyvavimo priemonė.
„Jeigu pastebime, kad ažiotažo nėra ir kažkurioje arenoje bus laisvų vietų, tada galime pakviesti savanorius prisijungti prie žiūrovų“, – aiškino A. Kosterina.
Anot organizatorių, vaizdas tribūnose būtų kitoks, jei bilietus įsigiję sporto mėgėjai atsikratytų „rusiško įpročio“ atkakti į varžybų vietą prieš pat jų startą. Dėl šios priežasties ir griežtos saugumo patikros formuojasi ilgos eilės, žiūrovai vėluoja užimti savo kėdes, o dalis jų tiesiog nepasinaudojo savo bilietais.
Ilgas laukimas vargina ir jau nupirktus bilietus norinčius atsiimti žiūrovus, kadangi eilėse prie kasų jiems tenka mindžiukuoti po valandą ir daugiau.
Teigiama, kad pirmą olimpiados dieną buvo išparduoti 92 proc. bilietų, bet realybėje Sočio olimpinių objektų tribūnos buvo užpildytos 81 proc. Skaičiuojama, kad per vieną dieną olimpiadą aplankė 40 tūkst. žmonių.
Oficialiais duomenimis, užsieniečiai įsigijo 30 proc. parduotų bilietų. Neabejojama, kad dalis sporto gerbėjų pabūgo terorizmo grėsmės, kitus atbaidė sudėtinga kelionė į Sočį ar biurokratinės kliūtys tvarkant Rusijos vizą.
Naujienų portalas foxnews.com iš kitų šalių atvykusius olimpiados svečius suskirstė į tris kategorijas: patyrę keliautojai, kuriuos nelengva išgąsdinti ar išmušti iš vėžių, prisiekę olimpiniai sirgaliai, dėl žaidynių nuvažiuosiantys į bet kurią vietą pasaulyje, ir turtingesni atvykėliai, savo kelionės reikalus patikėję šioje srityje besispecializuojantiems profesionalams.
80-metę pensininkę iš Japonijos Mitsuko Taguchi galima priskirti pirmiesiems. Anksčiau ji lankėsi Afganistane ir Pakistane, todėl teroro aktų pavojus Sočyje, kylantis iš aplinkinių Kaukazo respublikų, kelionių veteranei nėra jokia naujiena. Kur kas labiau M. Taguchi nustebino išlaidos, kurių pareikalavo noras pamatyti olimpines žaidynes.
Sudėjusi skrydžius, nakvynę viešbutyje ir bilietus į atidarymo ceremoniją bei dailiojo čiuožimo varžybas, už penkių dienų viešnagę Sočyje japonė teigė sumokėjusi 18 tūkst. JAV dolerių (45 tūkst. litų). Galimybė stebėti 2012 metų vasaros olimpines žaidynes Londone jai esą atsiėjo net keturis kartus pigiau.
Tuo tarpu grupelės ištikimų Olandijos sirgalių, palaikančių Sočio greitojo čiuožimo varžybose karaliaujančius tautiečius, olimpinės išlaidos smarkiai neviršijo kelionės į 2010 metų Vankuverio žaidynes kaštų. Tačiau daugiau nei pusė aistruolių kompanijos nusprendė nerizikuoti ir nevykti į Sočį.
„Kvietėme daug žmonių, bet jie atsisakė. Po sausio sprogdinimų Volgograde važiuoti į olimpiadą nebenorėjo ir mano žmona“, – pasakojo vienas Olandijos sirgalių Robertas Visseris.
„Olandų namuose Vankuveryje mūsų čiuožėjų pergales kas vakarą laistydavo 3 tūkstančiai žmonių. Sočyje jų renkasi maždaug po penkis šimtus. Mažoka, tiesa?“ – palygino olandiško alaus gamintojų, olimpinėje sostinėje įrengusių savo štabą, atstovas Markas Bogaertsas.
