Mokslo ir verslo suartinimui Lietuvoje – revoliucinė naujovė

 (3)
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, mokslininkams, mokslo įstaigoms bei verslui pristato naują sistemą ir veiklos įrankį. Tai – elektroniniai mokslo vartai, kurie leis daug efektyviau vykdyti bei užsakinėti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms.
© Projekto autorių nuotr.

E. mokslo vartai veiks patogiu vieno langelio principu ir atvers galimybes Lietuvos ir užsienio verslo subjektams, mokslo ir studijų institucijoms, tyrėjams ir kitiems vartotojams lengvai ir patogiai gauti informaciją apie visas Lietuvoje teikiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, finansavimo programas, inovatyvius produktus bei idėjas ir padės sklandžiau įgyvendinti mokslinių tyrimų projektus, rašoma MITA pranešime spaudai.

„Lietuva už Europos Sąjungos lėšas jau įsirengė pažangią ir konkurencingą mokslo tyrimams reikalingą infrastruktūrą, tad dabar pradedame naują etapą, sutelkdami dėmesį į kuo efektyvesnį verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimą ir turimų technologijų panaudojimą. Tam sukūrėme vieningą E. mokslo vartų sistemą. Ji palengvins mokslininkų ir užsakovų bendradarbiavimą, o kartu leis skaidriai sekti vykdomų mokslo tyrimų eigą, įrenginių užimtumą, investicijų į MTEP srautus“, –vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo MITA direktorius Arūnas Karlonas.

E. mokslo vartai šiandien jau vienija devynias Lietuvos mokslo institucijas, portale siūlančias daugiau nei 2 tūkst. paslaugų ir šis skaičius nuo šiol tik augs. Pagrindiniai naujai sukurtų paslaugų vartotojai bus mokslininkai, studentai, privačių įmonių darbuotojai, valstybinių institucijų ir projektą finansuojančių institucijų atstovai, mokslo institucijų darbuotojai.

Daugiau negu 3,5 tūkst. šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus žurnalistams sakė, kad E. mokslo vartų atsiradimas ne tik skatins verslo ir mokslo bendradarbiavimą, bet sudarys galimybes pritraukti papildomų užsienio investicijų.

„Iki šiol verslininkams buvo sunku susigaudyti tarp gausybės mokslo institucijų ar net reikėjo asmeniškai pažinoti tyrimus atliekančius mokslininkus, kad suprastų, ką jie veikia ir kokiose srityse specializuojasi. Su mokslu glaudžiau bendradarbiavo tik aukštųjų technologijų įmonės, bet to reikia ir tradicinei pramonei, ir paslaugų rinkai. Tuo tarpu mokslininkai iki šiol taip pat mažai žinojo, ko tiksliai reikia verslui ir kaip pasiekti įmones. Nauja sistema turėtų pakeisti šią situaciją bei atverti galimybių daug platesniam verslo, mokslo ir valdžios institucijų dialogui“, – kalbėjo V. Sutkus.

Įgyvendinant projektą „E. mokslo pažangių elektroninių paslaugų ir E. mokslo vartų sukūrimas“ sukurtos keturios naujos e. paslaugos, pavadintos raktiniais žodžiais: „Finansuojame“, „Parduodame“, „Kuriame“ ir „Bendraujame“. Jos apims mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų ir darbų administravimą; naujų mokslinių tyrimų, inovacijų bei mokslinės produkcijos sukūrimo finansavimo administravimą; informacinės ir partnerių paieškos pagalbos įmonėms ir mokslo institucijoms teikimą; mokslinės produkcijos komercializavimą, padedantį įvedant žinioms imlius produktus į rinką.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.