Žiūrėjau „Eurovizijos“ pusfinalį – nesuprantu, ko čia nervintis

 (20)
Taip, aš klausau popsą. Ir „Euroviziją“ žiūriu jau nuo pat 1998 m. Taip, čia būna visko: ir parodijų šou, ir tikrų emocijų ir tiesiog gerų melodijų...
Serbijos atstovė Bojana Stamenova
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ir taip, vienos šalys jaučia daugiau simpatijų kitoms. Kartais istoriškai, kartais nesuprasi kodėl, o kartais tiesiog dėl per didelio kitos šalies emigrantų skaičiaus, kas visada šiek tiek išpučia tokių tautų kaip Rusija, Lenkija, Serbija ar Lietuva balsus (taip taip, pagal „Eurovizijos“ fanų vedamą statistiką Lietuva yra nekart išskaičiuota kaip „nesąžiningiausia“).

Atvirai pasakius, nesuprantu, kodėl taip nervinamasi dėl vienos ar kitos vietos – juk gerame vakarėlyje tiesiog smagu dalyvauti: paklausyti, pažiūrėti, apkalbėti, išsiniurgzti ar įsikelti vieną kitą dainą į grojaraščius. Žmonės įvairūs ir jų skoniai bei pasaulio suvokimas skiriasi. Tą parodo ir pirmojo pusfinalio vertinimas. Dalinuosi ir savuoju.

Šie metai vieni iš stipresnių dėl sumažėjusio šokančių, bet nedainuojančių mergužėlių ir bernužėlių kiekio. Daugiau dėmesio skiriama dainai ir melodijai. Per laiką įsitikinau, kad būtent melodija ir yra tas variklis, kuris būtinas laimėti „Eurovizijai“, o visa kita – pagalbinės priemonės. Kadangi pasaulyje jau tiek visko sukurta, sukurti gerą, įsimenančią ir išskirtinę dainos melodiją yra tikras iššūkis.

Dėl penkių dainų patekimo į finalą net neabejojau. Estija buvo tikra vakaro lyderė. Puiki daina, puikus ir suderintas pasirodymas. Nors prieš pirmąjį pusfinalį fanų zonose buvo išsakyta daug abejonių, ar estai sugebės sukurti šou, jie tą padarė. Mano akimis, geriau nei tikėtasi.

Kitas stiprus pasirodymas – Belgija. Stiprus vokalisto balsas, puiki choreografija, savita daina. Deja, bent jau mano televizorius akivaizdžiai neperdavė viso garso tinkamai. Vaizdo klipe daina skamba geriau. Ir taip, daina tikrai eurovizinė. Rusijos pasirodymas neabejotinai buvo vertas finalo. Viskas suderinta, dainos melodija puiki ir įsiminanti. Vienintelė problema – Polina akivaizdžiai jaudinosi. Per daug, todėl jos daina vaizdo klipe skamba nepalyginamai geriau. Verta finalo.

Kilęs ažiotažas ir, panašu, užsakomieji straipsniai kitų šalių spaudoje prieš finalą, kaip čia dabar būsime nuskriausti, gal net dainuosime su ausinėmis, kad negirdėtume švilpimo – akivaizdi puikiai parengtos reklaminės kampanijos dalis. Tai, matyt, skirta mobilizuoti po pasaulį išsibarsčiusią tėvynainių armiją bei mobilizuoti visus prijaučiančius. Jei tai pavyks, Rusija gali ir laimėti, ypač jei likę finalo balsai barstysis tarp Švedijos, Australijos, Italijos ir Estijos. Beje, apie pasauliui nešamą taiką dviprasmiškai Rusija dainuoja antrus metus iš eilės.

Gruzija pagaliau grįžo į savo stilių. Po kelių nesėkmių, ypač ,,Grįžimo į žemę“ spektaklio, sugrįžta prie kiek rėksmingos, bet puikiai išbaigtos dainos su stipria vokaliste. Nieko ypatinga, bet pasirodymas buvo įspūdingas. Penktoji daina, verta finalo, – Vengrija. Pasirodymas derėjo su gana monotoniška, bet prasminga daina ir ją sustiprino. Kas nesiklausė, tas žiūrėjo. Atlikta paprastai, bet gerai, daina šiek tiek kitokia. Neabejotinai turėjo patikti vadinamiesiems „melomanams“.

Daina, kuri akivaizdžiai turėjo nepatekti į finalą, nes buvo monotoniška ir per trumpa, nepaisant visos socialinės reklamos ir pervertinimo reitinguose – Suomija.

Visos kitos šalys atrodė apylygiai, bet rezultatas daugmaž tikėtinas ir teisingas, gal tik šiek tiek gaila Baltarusijos. Bet nieko nepadarysi, baltarusių diaspora užsienyje yra palyginus mažesnė, o rusakalbės šalys skubėjo atiduoti balsus Rusijai, Armėnijai, Moldovai, Serbijai, atsidėkoti už rodomą nebylią paramą Vengrijai ir Graikijai. Pyragas tiesiog buvo per mažas, nors Baltarusijos daina išties buvo verta finalo. Puikiai atlikta, įsimenanti, su šou elementais, gal tik šiek tiek pritrūko naujoviškumo ir išskirtinumo. Tai ir pražudė. Tikėsimės, kad kitąmet baltarusiai dėl to nesugrįš prie įprastinių per didelių „slaviškų blizgučių“.

Serbija nepaliko abejingų. Nors šou buvo nevykęs, bet Bojana tikrai gali pasigirti stipriu vokalu. Sudainuota stipriai. Nėra abejonių, kad pateko į finalą, nors ir norėtųsi priešingai. Tą patį galima pasakyti ir apie Rumuniją. Tik čia šiek tiek atvirkščiai nei Serbijos atveju – už širdies griebiantis vaizdas ir neįsimenanti, bet puikiai atlikta daina. Šiek tiek kitokia. To ir pakako, nors tai vienas silpniausių rumunų pasirodymų. Taip pat, kaip ir graikų. Puikiai atlikta geros atlikėjos neįsimenanti daina. Yra viskas, išskyrus įsimenančią dainos melodiją. Nepalyginsi su šių metų Ispanija. Prisipažįstu, troškau, kad Serbija, Graikija ir Rumunija nepatektų į finalą, nors buvo akivaizdu, kad taip nenutiks.

Turiu pripažinti, kad Albanijos dainos klipas „veža“. Bet tiesioginis atlikimas buvo prastas. Daina neskambėjo, kaip turėtų ar tikėtasi. Kadangi melodija svarbiau už atlikėją, šiuo atveju akivaizdus išloštas avansas. Gal ir gerai, kad praslydo.

Armėnija sukūrė paprastą, bet akiai mielą šou. Daugiau žiūrėjai, nei klauseisi. O klausytis nebuvo ko – daina neįsimenanti, nors vokalai geri. Vis dėlto, daina turi nešamą žinią, kuri nėra apie meilę. Tuo ji išsiskiria, nors trūksta esmės – melodijos. Akivaizdu, kad kartu su Vengrija ir iš dalies Rumunija ji pretenduoja į kiek kitokią „Eurovizijos“ žiūrovų auditoriją, taigi turi mažiau tiesioginių dainų konkurenčių.

Olandijos ir Danijos dainos buvo geros, bet... Olandija pernelyg akcentavo dainininkę ir negalvojo apie šou. Viskas gerai, atlikėja buvo stipri, bet banalūs žodžiai sužlugdė net ir įsimenančią priedainio melodiją. Šiek tiek daugiau vaizdo būtų pagelbėję. Manau, reikėjo rizikuoti ir vis dėlto vilktis tą ypač apnuoginančią suknelę arba parašyti dainai daugiau žodžių – pamėginti padainuoti keliomis kalbomis.

Danijos linksma, šauni, pozityvi daina ir geras atlikimas vis dėlto turėjo problemų. Ir kaltas ne dainos senamadiškumas, nes yra tokias dainas mėgstančių. Kaltas dainos vienodumas. Praktiškai, reikėjo rinktis suomių variantą ir dainuoti trumpiau, nes trijų minučių akivaizdžiai buvo per daug. Arba reikėjo kažko, kur būtų galima dar paganyti akis. Jei Olandijai ir Danijai trūko vaizdo, tai Moldovos ir Makedonijos pasirodymuose vaizdo buvo per daug. Perkrauta scena praktiškai sužlugdė dainas, kurios buvo vertos finalo.

Makedonijos dainą norėjosi išgirsti dar kartą, bet pasirodymas buvo kažkoks nesuprantamas, perkrautas ir neatitinkantis dainos. Akivaizdu, kad daug „Eurovizijos“ fanų liko jo nesupratę. Gaila... O dėl Moldovos – seksualūs policininkai ir daina būtų visai nieko, jei ne iki galo užtikrintas vokalistas, kuris nepadainavo taip gera, kaip galėjo, ir ta siaubinga nevykusi širdis pasirodymo pabaigoje. Per daug ir per mažai kokybės.

Su nekantrumu laukiu kito pusfinalio.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Naktinėms aistroms po pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio aprimus, galima dar kartą prisiminti vakarykščius pasirodymus, dainas ir apsvarstyti ne tik šių metų konkurso lygį, bet ir tai, kokie yra lietuvių šansai.

Žiūrėjote pirmąjį pusfinalį? O gal konkursą ignoruojate ir turite tvirtą nuomonę apie tai, kodėl jo žiūrėti neverta? Norite pasidalinti mintimis apie lietuvių pasirodymą? Laukiame Jūsų nuomonių!

Jomis galite dalintis žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt! Savo nuomone galite pasidalinti spausdami pilką mygtuką šiame tekste.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (1)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.