Moterys peikia vyrus, kad jie nevyriški, kad pasidarė „liurbiai“, įsimylėję sporto salę ir smegenis išdžiovinę testosterono pertekliumi, skundžiasi, kad vyrai „subobėjo“, o šaudyti moka ir drąsą demonstruoti gali tik kompiuteriniuose žaidimuose. Tad jos tikisi, kad privaloma karo tarnyba bent jau sugrąžins vyriškumą i mūsų tėvynę. Tačiau labiausiai mane pribloškė, kai sulygino 9 mėnesius privalomos karo tarnybos su nėštumu!
„Juk moterys paaukoja 9 mėnesius, iškenčia didelius skausmus, joks vyras to neiškęstų!!! O dar save laiko stipriąja lytimi!“ – piktinasi interneto komentatorės. Pati esu moteriškosios lyties atstovė ir man nuoširdžiai gėda už taip kalbančias moteris!
Visų pirma, pradėkim nuo to, kad nėštumas – gyvybės kūrimas, o karas – gyvybės naikinimas. Kūrimas ir naikinimas – tai antonimai, o palyginimui reikėtų ieškoti sinonimų. Bet čia tik smulkmena ir ne esmė. Juk visko gyvenime pasitaiko ir kartais galima sulyginti, tarkim, balandį ir dramblį. Juk šie žodžiai net kažkuo panašūs? Abu turi „b“ ir „d“ raides, abu gyvūnai. O palyginimas galėtų skambėti maždaug taip: balandis moka skraidyti, o dramblys to nesugeba, vadinasi balandis tikrai geresnis už dramblį.
Antra, moterys, kurios save laiko didvyrėmis, kad aukoja savo kūną ir gyvenimą gimdydamos vaikus, tai turėtų atminti, kad jų niekas to daryti neverčia. Apsisaugojimo priemonių apstu, o jei jomis nepasitiki, tai tegul žino, kad pirštukais vaikai nepasidaro. Jei vaikas reiškia pasiaukojimą, tai užuot žliumbusios geriau pagalvotų, ko nori iš gyvenimo ir ką turėtų daryti, kad jo nereikėtų kam nors „aukoti“. O jei vis dėlto vaiko nori, bet nenori gimdyti, tai tegul pasinaudoja surogatine motina arba įsivaikina. Alternatyvų daug, gyvename tame amžiuje, kai problema yra ne pasirinkimų trūkumas, o jų perteklius. Taip kad tegul moterys tik nemenkina pačios savęs, nėštumą laikydamos prievole, nes kai 9 mėnesių karo tarnyba yra lyginima su nėštumu, tai ne karo tarnyba įgauna „mažo stebuklėlio“ prasmę, o nėštumas įgyja pilką prievolės anstpaudą.
Galiausiai, pastebėjau, kad vyriškumo trūkumu labiausiai skundžiasi tos vadinamos „prisižiūrėjusios“ moterys, kurių „Facebook“ profilio nuotraukoje pirmame plane styro „netyčia“ atidengta krūtinė, negali nepastebėti akį rėžiančių antakių. Toliau seka nuostabusis „selfis“, išriestas užpakaliukas, „kokia aš graži“, „kokia aš faina“, „kaip myliu vaikus“, „kokia skani mano kavytė“ ir kitokios „bla bla bla“ nuotraukos. Taip kad gal nereikėtų skųstis, kad vyrai elgiasi nevyriškai, kai pačios moterys save stengiasi pristatyti į kuo brangesnės prekės vietą, kuria visi grožisi, kurios visi geidžia ir t.t. Prekėms pagarbos niekas nerodo ir joms neasistuoja.
Užuot skundusis vyriškumo trūkumu, geriau pačios moterys išmoktų save gerbti, o tada tikrai nustebtų, iš kur netikėtai atsirado tiek daug vyriškų vyrų aplink. Ir nereikėtų menkinti vyrų argumentuojant tuo, kad jie neatlaikytų nėštumo skausmų. Straipsnis skirtas ne tam, kad ginčiau vyrus ir kaltinčiau moteris, nes man iš vis atrodo absurdiška žmones skirstyti tik į du polius: vyrišką ir moterišką. Tiesiog norėjau išsakyti savo nuomonę vienai, labai siaurai žmonių grupelei, o kartu ir visai visuomenei.
Nes tikrai nemanau, kad reikėtų lyginti nėštumą ir privalomą karo tarnybą, ieškoti didvyrių ir vaidinti aukas. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kiekvienas gyvena taip, kaip jam atrodo teisinga. Gal užteks klijuoti stereotipus ir viską bandyti sudėlioti į standartų pilnas dėžutes?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo nuomone – ar pritariate sprendimui grąžinti privalomąją karo tarnybą? Galbūt galite pasidalinti patirtimi, prisiminęs, kaip jums anksčiau teko tarnauti kariuomenėje? O gal priklausote tai grupei, kuriai planuojama pritaikyti karo prievolę, ir norite pasidalinti mintimis, kaip dėl to jaučiatės? Moterys, jūs jaučiatės nuskriaustos, kad jūs nesate šaukiamos dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose? Laukiame Jūsų minčių žemiau: