Visai kaip palaidi šunys, kaimyno gėlių darželyje paliekantys dvokiančią „krūvelę“. Tad darosi ganėtinai įdomu, kokie gi individai slepiasi po anoniminiais pseudonimais ir skirtingais IP adresais.
Kiberekspertai sako: „visos tituluotos gražuolės – tikros pabaisos!“
Tikriausiai sunku neatkreipti dėmesio į kibernetinių žinovų pastebėjimus (ką ten pastebėjimus, tikrų tikriausius, net menkučiu argumentu, nepagrįstus teiginius!), jog tituluotos Lietuvos ir pasaulio gražuolės yra tikrų tikriausios baidyklės! Ką ten baidyklės, į jas tiesiog bloga ir koktu žiūrėti! Ir kaip mūsų žiniasklaida dar drįsta viešinti tokių monstrių nuotraukas! Ir apskritai, kokios jos gražuolės, juk stoty dar gražesnių pilna! Ir visiškai nesvarbu, kad didžioji dalis šią kritiką žeriančių komentatorių trijuose žodžiuose sugeba padaryt net penkias gramatines klaidas. Juk jie visas grožio pasaulio įmantrybes išmano kur kas geriau nei šios srities profesionalai!
Ir neduok Die, atsiranda koks „runkelis“, kuriam naujoji „misė“ atrodo graži ar, dar blogiau, kuris nutaria sugėdyti kandžiuosius komentatorius. Va tada, brolau, tai lauk žodinio sąšlavyno ant savo galvos! Tačiau kuo toliau, tuo įdomiau darosi, kaip gi realybėje atrodo tie „grožio ekspertai“? Panagrinėjus psichoze kvepiančios neapykantos proveržius internetinėse platybėse, nori nenori kyla vis daugiau minčių, kad tie žmonės puikiai tiktų dirbti kaliausėmis savo kaimynų bulvienojuose. Tikriausiai motina Gamta ar Dievulis (čia jau priklauso nuo kiekvieno internauto religinių ar ateistinių įsitikinimų) šiems individams pagailėjo ne tik kelių neuronų, bet ir grožio.
„Visi dirbantieji – piniginės marionetės ir prostitutės!“
Na bet nustokime diskutuoti apie grožį – juk tai toks subjektyvus dalykas. Gal gi tikrai garbingos komisijos ne tik neturi jokio skonio, bet dar ir yra „nupirktos“. Žodžiu, iš tikro – visai negarbingos. Geriau pakalbėkime apie kur kas svarbesnį ir reikšmingesnį dalyką – karjerą.
Bet, o tu vargeli... Ir čia komentatoriai lyg kokie slibinai svaidosi ugnimi! Pasirodo, niekas šiais laikais darbo negauna sąžiningai! Jei esate vyriškos lyties atstovas – darbą neabejotinai gavote „per pažįstamus“ arba kam nors davėte solidų kyšį. Tačiau jei jūs - dailiosios lyties atstovė, vadinasi karjerą padarėte per lovą.
Jei mėgintume samprotauti toliau, suvoktume, kad jūs dar, be kita ko, pasielgėte kaip kokia stoties mergužėlė. O vargeli! Vadinasi, visi dirbantieji yra materialistinės marionetės ir prostitutės! Ir kas tuomet yra taip manantieji? Ar tik ne žmonės, kuriems niekas nepasiūlo nei kartu dirbti, nei permiegoti?
„Kaip bepadainuosi,vis tiek liksi nevykėlis - tikra Tautos gėda“
Tačiau pernelyg neįsijauskime, juk Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, daugiau ar mažiau klesti korupcija. Tad pamirškime visus tuos, su darbu susijusius reikalus ir atsipalaiduokime: padiskutuokime apie muziką!
Ne paslaptis, jog kiekvieno muzikinis skonis – be galo individualus ir neginčytinas dalykas. Nepaisant to, tarptautinis populiariosios muzikos konkursas „Eurovizija“ mūsų šalyje sulaukia itin daug internautų (ir ne tik) dėmesio. Puikus kibernetinio susidomėjimo pavyzdys galėtų būti faktas, jog po straipsniais apie minėtąjį konkursą, kaip taisyklė, būna apstu kone grasinančių komentarų. Taigi, pateiksiu nedidelę schemelę, kaip gi viskas vyksta komentarams skirtoje „eurovizinėje“ erdvėje.
Punktas Nr. 1. Tautiečiai balsuodami išrenka „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvai atstovausiantį atlikėją.
Punktas Nr. 2. Tautiečiai internetinėse platybėse nuo galvos iki kojų pamazgomis apipila Lietuvos atstovą.
Punktas Nr. 3. Tautiečiai dar labiau dvokiančiomis pamazgomis apipila minėtąjį atlikėją, nes jis nepateko į finalą.
Arba
Punktas Nr. 4. Tautiečiai pamazgomis apipila į finalą patekusį, bet finale nesužibėjusį atlikėją.
Arba
Punktas Nr.5. Tautiečiai džiaugiasi, jog Lietuvos atstovai „Eurovizijos“ konkurse pirmą kartą pateko į dešimtuką.
Toliau
Punktas Nr. 6.Tautiečiai pila pamazgas, nes lietuvaičiai neužėmė pirmos vietos.
„Žurnaliūgos“ rašo visiškas nesąmones, bet mes vis tiek jas skaitom ir komentuojam!“
Tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, muzika, kaip ir pati „Eurovizija“, labai jau subjektyvus dalykas. Todėl gal visos pamazgos visgi pilamos pelnytai? Ech, ar verta bediskutuoti, geriau pasidžiaukime Lietuvos žiniasklaida, kuri mums ir praneša apie anksčiau minėtus įvykius ar aktualijas.
Bet palaukite.. Juk mūsų žurnalistai ne tik rašo su baisiomis klaidomis, bet dar ir pateikia kažkokią abejotinos reputacijos informaciją! Išvis, visai jie ne žurnalistai, o viso labo „žurnaliūgos“! Nepaisant to, „internetinės kandys“ ir toliau skaito įvairias nekompetentingų žmonių „rašliavas“ bei komentarams skirtoje erdvėje palikinėja dvokiančias žodžių „krūveles“. O gal reiktų sakyti, ne „komentatoriai“, o „komentuokliai“?
Juk paskaičius atsiliepimus, neretai susidaro įspūdis, jog juos parašė ne žmonės, o 5 lietuviškus žodžius ir 20 slaviškų keiksmažodžių mokantys, mąstyti nesugebantys robotai. Beje, jei jau prakalbome apie kelis žodžius klaviatūra surinkti tesugebančius individus, pastebėkime ir dar vieną keistai liūdną tendenciją. Didelė dalis komentatorių net neskaito straipsnių, tačiau vis tiek neatsispiria galimybei apie juos parašyti ką nors negatyvaus. Ko gero, čia net nebereikia žodžių. Pakanka tiesiog suvokti, jog anapus monitoriaus mechanizmų sėdi dar didesni, su homo sapiens mažai ką beturintys mechanizmai.
Vietoje epilogo
Na, bet pamirškime ironiją ir didžiuosius „komentuoklių“ apkalbų objektus. Juk prireiktų visos dienos, kad juos išvardytume. Geriau trumpai aptarkime, kas internetinius komentatorius virtualioje erdvėje skatina lieti pyktį ir nepagarbą kitiems žmonėms.
Visų pirma, vertėtų pastebėti, jog didelė kibernetinių pikčiurnų dalis yra paaugliai. Tad šį kartą pabūkime tolerantiški ir visą kaltę suverskime jų jaunatviškai, dar nesusiformavusiai asmenybei. Tačiau nepamirškime, kad pagiežingus komentarus rašyti mėgsta ir teoriškai brandaus amžiaus sulaukę asmenys (atsižvelgiant į minėtųjų komentarų turinį, sunku jų autorius priskirti prie „praktinio“ brandaus amžiaus subjektų).
Šių žmonių pykčio priežastis – visiškas nepasitenkinimas savimi. Nesunku suprasti, jog kitų žmonių grožis, sėkmė ar karjera tiesiog siutina įvairiose srityse pasisekimo neturinčius asmenis. Vertėtų paminėti ir tai, jog kitų žmonių nesekmės ar net tragedijos kompleksuotiesiems komentatoriams leidžia pasijusti pilnaverčiais ar net suteikia psichologinį malonumą.
Žinoma, pasitaiko ir taip vadinamų „megalomanų“, kurie, siekdami kompensuoti dėmesio stygių realiame gyvenime, virtualioje ervėje kursto ginčus bei konfliktus. Na ir žinoma, draugų bei artimų žmonių neturintys, link priešlaikinės senatvės artėjantys, individai. Jiems vienintelis „prasmingas“ būdas išlieti savo kartėlį – dienų dienas kiurksoti priešais žydrąjį monitorių ir bambėti virtualioje erdvėje.
Ir vis dėlto: komentatorius ar „komentuoklis“?
Tačiau visi šie minėti faktai toli gražu nėra taikytini visiems, virtualioje erdvėje besireiškiantiems internautams. Įvairių portalų platybėse pasitaiko ir savo nuomonę svariais argumentais grindžiančių, kitų komentatorių pagarbos vertų žmonių. Taigi, šis straipsnis ne apie Juos.
Na, o tiems, kurie puls komentuoti šio straipsnio, siūlyčiau susimąstyti, kas tokie iš tikrųjų esate: nuomonę pagrįsti sugebantys komentatoriai ar už monitoriaus besislepiantys kompleksuoti „komentuokliai“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!