Šis trumpas žodžių kratinys - pastebėjimas, skirtas apžvelgti viešąjį transportą, o tiksliau mane, tave ir visus kitus, kurie bent sykį gyvenime patyrė, ką reiškia važiuoti vienoje, didelėje spalvingų žmonių kompanijoje. Analizė paremta žmonių viešojo transporto klientų grupavimu į grupes pagal tam tikrus, dažniausiai pasitaikančius jų bruožus.  

„Smarvės koalicijos“ nariai

Dažniausiai toks pilietis renkasi viešojo transporto priemonės (troleibusas, autobusas) galinę dalį. Ten labai lengva ištiesti kojas ir nereikia pereiti per nepatenkintos fizionomijos lietuvaitį, norint užimti laisvą vietą arčiau lango.

Šios grupės atstovas skleidžia nosies receptorius dirginantį, nelabai malonų kitiems kvapą. Dažniausiai tai yra didelių išgertuvių ar menkos higienos pasekmė. Kitų kategorijų atstovai vengia „kvapų pasaulio“ narių ir laikosi nuo jų atokiau it gazelė besislepianti savanoje nuo liūto.

Kvapų šaltiniai dėl to labai nedramatizuoja ir tiesiog laukia savo stotelės, kuri iš jų veidų atrodo yra kitoje dimensijoje, nes išlipimo laikas šiems žmonėms priklauso nuo to, kaip smarkiai jie atsitrenkia į turėklus ir atsibunda iš apmąstymų apie tonizuojančias substancijas.

Be to, verta paminėti svarbų šios grupės atributą – didžiųjų prekybos centrų pirkinių maišelius, kabančius ant riešų ir slepiančius puikias gėrybes.

Keleiviai – kalbininkai

Tai labai dažnai pasitaikanti viešojo transporto keleivių dalis. Klegėjimas, garsus juokas bei skardžios kalbos su šalia esančiu draugu ar kitame telefono gale esančių asmeniu - šios grupės atstovų bruožas.

Neretai tai senyvo amžiaus žmonės, atsiliepiantys telefonu ir visam troleibusui ar autobusui skelbiantys, jog jie yra „Smagumyno“ stotelėje ir ką tik prekybos centre pirko tris kilogramus agurkų.

Jaunesni kalbininkai dažniausiai garsiai čiauška kalbėdami tarpusavyje apie nuotykius iš akademinio pasaulio.

Ypač pavojinga kalbininkų atmaina – daugiau nei trijų, dažniausiai jaunų žmonių kompanija, kuri savo kalbinius sugebėjimus, o neretai ir tarptautinių keiksmažodžių žinias transliuoja kiekvienam mielam transporto priemonės keleiviui.

Atkaklieji ignoruotojai

Tokiems keleiviams viešasis transportas yra vieta, kurioje aplinka yra visiškai nesvarbi. Dažniausiai tokie žmonės net nepastebėtų gaisro transporto priemonės viduje, nes jie yra užsiėmę kitais darbais.

Iš minėtųjų darbų populiariausi yra mobiliojo ryšio priemonės maigymas, muzikos grotuvo klausymas ar inteligentiškesniu atveju – knygos ar įvairių konspektų skaitymas.

Ignoruotojai sugeba intuityviai orientuotis aplinkoje net nežiūrėdami pro autobuso ar troleibuso langą ir įjungdami minimalius išorinio pasaulio dirgiklius jie atskiria transporto priemonės pranešėjos skelbiamų stotelių pavadinimus.

Sėdynių medžiotojai

Dažnas iš mūsų įlipęs į viešojo transporto priemonės saloną tikisi rasti tuščią vietą ir taip būsimą kelionę praleisti patogioje pozicijoje. Sėdynių medžiotojai yra būtent tie, kurie bet kokia kaina ras būdą, kaip padėti savo užpakalinę kūno dalį ant patogių ar mažiau komfortiškų sėdynių.

Tokios personos lyg įniršusios ir ką tik nuo savo mažylių atskirtos vilkės puola į autobuso ar troleibuso vidų bei stumdydamosi alkūnėmis, kuprinėmis, maišais ar kitais daugiau ar mažiau taranus primenančiais įrankiais skinasi kelią laisvų sėdynių link.

Esant situacijai, kuomet visos sėdimosios vietos užimtos, minėtosios žmonių grupės atstovai įnirtingai stebi aplinką ir vos išvydę pirmus pasturgalius, kylančius nuo sėdynių, grakščiais šuoliais stengiasi užimti atsilaisvinusią vietą.

Socializacijos generatoriai

Socializuotis mėgstantys piliečiai gyvena ne tik socialinių tinklų pasaulyje. Šie žmonės taip pat dažnai naudojasi ir viešuoju transportu. Nemėgstantys sėdėti vieni, todėl net ir esant laisvoms vienišoms vietoms, jie mieliau renkasi vietelę prie kokio nors atsitiktinio piliečio.

Tylos nutraukimo procesas yra vienas iš svarbiausių socializacijos generatorių tikslų, dažniausiai užkalbinimas prasideda nuo pastebėtos aplinkos detalių – „na va, prastas oras šiandieną, ar ne?“ ar noro pradėti paprastesnėmis temomis „ar šis autobusas važiuoja pro turgų?“.

Lakoniški atsakymai bei akivaizdus nenoras palaikyti pokalbį iš pašnekovų jiems akivaizdžiai nesvarbus, jie lyg siurbėlės sugeria kiekvieną sklindantį jiems garsą, o didžiausią malonumą sukelia kartais pasitaikantys rišlūs atsakymai iš kitų žmonių. Tokių personų gulbės giesmė – sutikti tokį pat žmogų viešojo transporto priemonėje.

Žmogus nešulys

Keleivis „žmogus nešulys“ dažniausiai su savimi tamposi tam tikros formos bei svorio nešulius, kurie neretai sukelia nemažai problemų aplinkiniams.

Populiariausios problemos – užimamos papildomos sėdimosios vietos, užgrūdami praėjimo takai tarp vietų ar sumažinama stovėjimo erdvė. Žmogus nešulys dažniausiai ignoruoja pasipiktinimo žvilgsnius ar replikas, nes turimas nešulys dažniausiai yra svarbus turtas – kompiuteriai, pirkiniai, turguje įsigytas sodinukas. Prie šios grupės priskiriamos ir vėlyvo nėštumo moterys su dar neišlindusiais nešuliais.   

Įbaugintieji aplinkos stebėtojai

Tai gana reta grupė, kuri pasižymi iš jų sklindančių nerimo ar baimės jausmu. Neretais atvejais tokie žmonės važiuoja be bilieto ar keliauja su nepažymėtu bilietėliu ir stebi, ar artimiausioje stotelėje neįlips kontrolė.

Tokie keleiviai dažnai kažkur vėluoja, todėl nervingai žvilgčiodami į laikrodį išduoda savąjį nerimo jausmą. Negalima atmesti ir bėgančių nuo nusikaltimo ar nelaimių, kuriems viešasis transportas sukuria nesaugumo ir klaustrofobišką būseną. Tokių žmonių kalbinti nevalia, nes iš jų sklis tik trumpi ir nerišlūs atsakymai „JO“, „AHA“, „MHM“.

Tokia buvo trumpa viešojo transporto keleivių analizė. Be jokios abejonės, galima išskirti dar ne vieną keistų, įdomių ar kitaip pasižymėjusių keleivių grupę, kuri kiekvieną kelionės aplinkinių grupių atstovams padaro ne mažiau spalvingą ir įdomią.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!