Esu valstybės tarnautojas KAM sistemoje. Nuo pat vaikystės traukė ginklai, karinė technika ir kitokios subtilybės. Nenorėjau mokytis Lietuvoje, nes nemačiau jokių perspektyvų. Sėkmingai įstojus į kareivių gretas ir nusprendžiau ieškoti merginos.
Kur aš jos ieškau? Visą laiką mėginau susipažinti per pažinčių tinklapius. Pirmą kartą ten užsiregistravau būdamas 16 metų. Tad pasinėriau į paieškas. Būdavo tokių merginų, kurios pirmos parašydavo (kas nedažna), taip pat ir aš parašydavau. Susipažindavom, bendraudavom normaliai, lyg viskas būtų puiku. Deja, dažniausiai tekdavo nusivilti merginomis – kai norėdavau būti daugiau nei draugais, jos dažniausiai atsakydavo, kad „tu ne mano skonio“, „tu manęs netrauki“, „tu esi per geras“, „tu esi per daug gero charakterio“.
Na, aš nesu tas žmogus, kuris su mergina elgtųsi kaip su skuduru (kitoms tai patinka). Atrodo, bendrauji mandagiai, kultūringai, „neišsikalinėji“, pajuokini (kas merginoms labai patinka), bet vis tiek netinki ir viskas. Po tokio atstūmimo tiesiog nebėra jokio nori ir motyvacijos vėl pradėti pažintį su nauja mergina. Kas bus, jei ji vėl atstums?
Kyla klausimas, kodėl aš nepakalbinu gatvėje sutiktos merginos? Atsakymas – tiesiog nežinau, kaip pradėti viską, kad neapsikvailinčiau prieš ją. Galbūt bijau, kad atstums mane.
Pratęsiant kalbą apie pažintis, vis dėlto, gyvenime atsirado dvi merginos, su kuriomis sukūriau santykius. Pirmoji buvo tikrai ne iš gražiųjų, na, bet tikrai nebuvo ir baisi. Ji buvo apkūni, o tai man netrukdė. Na, ji turėjo kompleksų dėl to, bet aš ją guodžiau, kad viską galima pakeisti. Su ja draugavome apie 5 mėnesius.
Išvykus į BKM (bazinius karinius mokymus), daugiausiai ryšį palaikydavome tik telefonu. Grįžus priesaikos dieną (po trijų savaičių) nuvykau pas ją, viskas buvo nuostabu kaip ir prieš tai. Ji labai liūdėjo, kad vėl teko išvykti atgal į Ruklą. Šį kartą jau ilgam – 1,5 mėnesio. Na, ir prasidėjo – jai atšalo jausmai, būdavo lyg be nuotaikos. Grįžus po trijų mėnesių kurso, teko išsiskirti, nes ji iš manęs nieko nenorėjo – nei apkabinimų, nei bučinių. Man asmeniškai tokių santykių nereikia... Buvo apmaudu, kad taip atsitiko, bet ilgai tikrai negalėčiau gyventi, jei ji taip elgtųsi.
Kita mergina, kurią sutikau, buvo jau kažkiek gražesnė už pirmąją, nors irgi buvo šiek tiek apkūnoka, tai man vėl netrukdė. Buvo neaukšto ūgio, labai linksma mergina. Praktiškai kasdien būdavome kartu, visur vykdavome kartu. Žinojau, kad ji baigusi 12 klasių, išvyks mokytis į Angliją. Atėjus tai dienai, kai ji išvyks į užsienį, labai liūdėjau, ji irgi. Esu sakęs jai, kad lauksiu, kol ji grįš, neieškosiu kitos. Iš pradžių puikiai sekėsi bendrauti ir per atstumą, kalbėjomės per „Skype“. Ir vėliau atėjo ta diena, kai ji pareiškė, kad jai nepatinka atstumas. Labai liūdėjau, kai ji taip pasakė, bet, ačiū Dievui, iki šiol palaikome ryšius, bendraujame. Bandysiu vėl daryti ką nors, kad ji vėl būtų mano.
Taigi, per savo 20 metų gyvenimo, neteko turėti merginos per Valentino dieną. Kartais, kai pasižiūri į kitas poras, tikrai sukyla pavydas, norisi taip pat tokių santykių, kaip ir kitos poros.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai kiekvienas žino tą jausmą, kai širdis tarsi subyra į šipulius – mylimas žmogus taria „sudie“. Vienas tai daro trenkdamas durimis, kitas – žodžius vyniodamas į vatą, o būna ir tokių, kurie atsitveria tylos siena neva taip visiems lengviau.
Vis dėlto, ne veltui sakoma, kad laikas gydo žaizdas, o kartais – ir atveda į protą. Atsisukus atgal pagalvoji, kad mylimasis ar mylimoji padarė savotišką paslaugą – juk dabar geriau.
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki meilės šventės – Valentino dienos – prašome Jūsų padėti tiems, kurie išgyvena širdies sopulį, ir pasidalinti savo patirtimi, kad išsiskyrimas ne visada sugniuždo, o meilės pabaiga drąsiai gali tapti naujų jausmų pradžia.
Konkurse dalyvauti galite iki vasario 14 d. el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“.
Konkurse galite dalyvauti trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo sausio 16 d. iki vasario 14 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. vasario 17 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – knyga „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“.
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.