Nespėjus išblėsti vadinamam „pliušinių meškiukų desanto“ skandalui, Vyriausybėje įsiplieskė naujos aistros. Jas paskatino spaudoje pasirodęs premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimas, kad Vyriausybė pritarė sprendimui paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius pirkti iš daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai skirtų lėšų.
Tai, kad Lietuva ketina įsigyti tris naujus paieškos ir gelbėjimo darbams skirtus sraigtasparnius, visiems seniai ne naujiena. Šie sraigtasparniai turi pakeisti 2016 metais į „užtarnautą poilsį“ išleidžiamus rusų gamybos sraigtasparnius Mi – 8, kuriais Lietuvos Karinės oro pajėgos vykdo joms priskirtą valstybinę užduotį – žmonių paiešką ir gelbėjimą Valstybės teritorijoje ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Tačiau žinia, kad nauja technika bus įsigyjama už daugiabučių namų renovacijai skirtas Europos Sąjungos paramos fondų lėšas, sukėlė didelį šurmulį ir Vyriausybėje, ir Seimo politikų tarpe.
Politikų nuomonės išsiskyrė tada, kai paaiškėjo, iš kokio šaltinio bus paimtos paieškos ir gelbėjimo pajėgumų atnaujinimui skirtos lėšos. Ar tai realus politikų susirūpinimas nušiurusių dugiabučių gyventojų teise renovuoti savo būstus, ar tik pasinaudojimas dar viena galimybe pakelti savo partijų reitingus priešrinkiminių batalijų fone? Ir kodėl partijų vadai pakėlė triukšmą jei, anot Premjero, Vyriausybė vienbalsiai pritarė sprendimui sraigtasparnių įsigijimui reikalingas lėšas skirti iš gyvenamųjų namų renovacijai skirto fondo?
Ši situacija aiškiai parodo, kad valdančiosios koalicijos vienybė – apsimestinė. „Lietuvos ryto“ televizija savo laidoje taip pat išryškino kardinalius Krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės ir Vidaus reikalų ministro A. Meliano nuomonių nesutapimus, kokiai institucijai turi būti pavaldi paieškos ir gelbėjimo tarnyba.
Bet grįžkime prie sraigtasparnių įsigijimo temos. Paieškos ir gelbėjimo pajėgumų atnaujinimo būtinybė abejonių nekelia. Kiekviena šalis privalo užtikrinti savo piliečių teisę į pagalbą ekstremalių situacijų ar nelaimių atveju. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti Tarptautinės civilinės aviacijos asociacijos (ICAO) 1944 m. Konvencijos, dar vadinamos „Čikagos konvencija“, nuostatas - Lietuvos kontroliuojama oro erdve skrendančių ir nelaimę patyrusių patekusių orlaivių įgulų ir keleivių paiešką ir gelbėjimą. Dar daugiau, viena iš pagrindinių NATO šalių oro policijos misijos dislokavimo Lietuvoje sąlygų buvo paieškos ir gelbėjimo pajėgumų užtikrinimas oro policijos funkcijas vykdančių naikintuvų įgulų gelbėjimui nelaimės atveju.
Tačiau sraigtasparniai turi būti įsigyti iš tikslinių tokiems įsigijimams skirtų lėšų. Bet kokių kitų lėšų, ar jos būtų iš gyvenanųjų namų renovavimui skirto fondo, ar perskirstytos iš kitų biudžeto straipsnių, panaudojimas kelia susirūpinimą dabartinės Vyriausybės finansine politika, jeigu tokia išvis yra. Kitas klausimas, kodėl namų renovavimui skirtos lėšos yra planuojamos naudoti ne pagal paskirtį? Pasidairius po mūsų šalies didmiesčių „miegamuosius“ rajonus neatrodo, kad tų lėšų nereikėtų.
Kiekviename mieste rasime tik po dešimtį – kitą renovuotų gyvenamųjų daugiabučių, o dauguma jų, pastatytų prieš keletą dešimtmečių ar dar anksčiau, gąsdina savo griūvančiais fasadais ir „išverktomis“ langų akiduobėmis. Gyventojai, kurių dauguma mažas ar vidutines pajamas turintys gyventojai, patys savo lėšomis renovuoti daugiabučių niekada nepajėgs. O tam tikslui skirtos Europos fondų lėšos kažkodėl kaupiamos bankuose. Arba, bijantis kad šias lėšas teks grąžinti atgal nepanaudotas, už jas perkami sraigtasparniai. Ir ne Vyriausybės reikalas, jei pritrūks lėšų įsigyti betono maišyklėms, be kurių namų renovacija neįvyks.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!