Šį rytą žuvo mažas, nekaltas berniukas. Šią tragediją Lietuva prisimins kaip Kėdainių tragediją. Turbūt nereikia net priminti, jog tai ne pirma ir ne antra tokio pobūdžio tragedija Lietuvoje. Standartinė Lietuvos visuomenės ir politikų reakcija yra dviejų ar trijų savaičių atgaila, o vėliau – visiška užmarštis.
© Shutterstock nuotr.

Tokias tragedijas esu linkusi priimti itin asmeniškai, nes, nors nejauku pripažinti, tačiau man jos itin artimos. Mano vaikystė buvo panaši į šiąnakt žuvusio mažylio. Skirtumas iš esmės tik vienas – augau iš pažiūros pasiturinčioje ir išsilavinusioje šeimoje, iš kurios tokio elgesio niekas nesitikėtų.

Vakarais, kai tėvas padaugindavo svaigiųjų gėrimų, slėpdavausi kambaryje ir stengdavausi net nesujudėti, kad jis neprisimintų, jog aš irgi esu namuose. Kai tėvas smurtaudavo prieš mamą, mes, vaikai, verkdavome, kad niekuo negalime jai padėti – tačiau tyliai, kad tėvas neišgirstų mūsų. Ne kartą ir ne du mušama galvojau, jog galbūt šį kartą jis mane užmuš. Tūkstančiai Lietuvos vaikų žino, ką reiškia tokia kasdieninė baimė.

Sakysite, jog tėvai taip siekia paauklėti vaikus? Ar už ne vietoje padėtą knygą daužyti vaiką kumščiais ir spardyti kojomis, kol iš nosies ims bėgti kraujas, jums atrodo normalu?

Na, aš užaugau. Vos sulaukusi 18 metų išsikrausčiau iš tėvų namų. Šiuo metu magistro studijas derinu su perspektyviu darbu. Vaikystės stengiuosi neprisiminti – tačiau tokios istorijos priverčia suskausti net giliausius praeities randus.

Galbūt svarstysite, kokie dabar mano santykiai su tėvais. Mama – mano geriausia draugė ir brangiausias žmogus. Galbūt manote, jog turėčiau ją kaltinti, jog nepaliko tėvo – nekaltinu, nes jei jos nebūtų buvę šalia, mūsų gyvenimas būtų buvęs dar sunkesnis. Su tėvu santykių nėra. Nebendraujame - nesveikinu jo su gimtadieniu ir kitomis šventėmis, nekalbame telefonu ir tikrai nesusitinkame. Senatvėje taip pat neplanuoju jo lankyti arba slaugyti – man tai yra svetimas žmogus, kuriam nejaučiu jokios artimo meilės. Jeigu norite, jog jūsų vaikai jus pamirštų – elkitės kaip mano tėvas.

Svarbiausia istorijos dalis yra ta, jog mūsų namuose niekada nesilankė nei socialinės darbuotojos, nei vaikų teisių specialistai, nors ir mokytojai, ir mokyklos socialinė pedagogė tikrai turėjo pastebėti, jog mūsų šeimoje ne viskas gerai. Ir prieš 15 metų, ir dabar galioja vienodas principas – „nesikišti ne į savo reikalus“. Jo laikosi kaimynai, mokytojai, artimieji, netgi socialiniai darbuotojai. O įvykus tokiai tragedijai visi tik skėsčioja rankomis ir sako, jog nieko nematė ir negirdėjo.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Seimas šį klausimą neįvykus tragedijai net atsisakė nagrinėti – turbūt popieriniai kavinių puodeliai ir panašūs klausimai yra svarbesni. Atsimerkite – Lietuvoje jau daug metų „dideli“ piliečiai žudo „mažus“...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (168)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (343)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (103)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (105)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (126)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (124)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Lietuvių profesionalai užsienyje: norime ir galime prisidėti prie Lietuvos klestėjimo (5)

Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams Lietuva jau seniai ne tik vasaros atostogų ar Kalėdinių...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (266)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (95)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (19)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (11)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (3)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (22)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...