Taksisto dienoraštis: nesakykite man, kiek uždirbu, negadinkite nuotaikos

 (75)
Dar tik 40 minučių laukiu užsakymo, bet bendra tendencija kol kas gąsdina… Per tą laiką nuskambėjo tik du užsakymai kitose miesto dalyse. Darbo nėra… Šeštadienis, 17 valanda. Esu taksistas. Vidutinis, vidutinybė, vidutiniškai. Visiškai legalus, turintis visus leidimus, tik su pasibaigusiu civilinės atsakomybės draudimu – gal per šį savaitgalį prikaupsiu „babkių“.
© Shutterstock nuotr.

Turiu ką papasakoti. Aišku, kad bus „ekstrymo“, aišku, kad bus pikantiškų istorijų. Bet labiausiai noriu pasidalinti savo „ligotom“ teorijom. Aš papasakosiu, kokie jūs.

17.45 val. jau aptarnavau pirmą užsakymą. Nuotaika krito žemyn. Porelė, apie 45-48 metų: moteris su puokšte rožių mandagiai pasisveikina. Vyras, krisdamas šalia manęs, ištaria - „Laaaaaabas“. Žinote, toks žemas ir gilus „aaaaaa“, neva „sveikas lochas, aš karalius“. Nužvelgiu jo nugraužtus nagus, nevalytus batukus, tatuiruote ala „Kolya“... Ir nieko nesakau. Nusprendžiu jam nekąsti. Kaip ten bebūtų, 15 litų turiu.

19.20 val. surinkau dar 12 ir 11 litų. Vienas „klounas“, 23-25 metų palinkėjo man gero ryto ir visą kelią bandė mane įtikinti, jog jo gyvenimas nerūpestingas ir spalvingas. Kitas keleivis - neabejotinai asmenybė. Iš išvaizdos - paprastas vyrukas, artėjantis prie savo 40-ojo jubiliejaus. Bet aš girdėjau kaip jis kalbėjo telefonu! Tokie keleiviai suteikia man daug džiaugsmo. Nuotaika pakyla.

Racija tyli. Paveiktas paskutinio keleivio prisimenu kitą savo keleivį. Užsakymas iš Santariškių galo į Riešę. Nuostolinga taksistui kelionė, jei jis pats nėra Santariškėse, tačiau kažkodėl atvažiavau net iš Žirmūnų. Stotelėje - vaikinas. Atleisk man, Dieve, kad tamsoje nesupratau, kodėl jis taip sunkiai lipo į mašiną. Paprašiau parodyti pinigus. Paaiškinau, kodėl. Kadangi ir kalbėjo jis sunkiai, į pokalbį nesivėliau.

Turbūt jis panoro reabilituotis mano akyse. O gal tiesiog jam trūko pašnekovų. Jis atsivėrė. Prieš porą metų važiavo dviračiu. Prie naujos Riešės „Iki“ jį partrenkė. Ligoninė - koma – paralyžiuota dešinė pusė. Reabilitacija. Atvažiavom į vietą, bet jis vis kalbėjo ir kalbėjo… Mūsų gyvenimui įtaką daro ne tik mūsų patirtis, bet ir išvados, kurias padarom. Jis jas padarė. Gerai, kad buvo tamsu ir jis nematė mano ašarų, nes galėjo palaikyti tai gailesčiu. „Aš dėkoju Dievui, kad jis privertė mane susimąstyti ir pakeisti savo gyvenimą. Kadangi jis paliko man gyvybę, aš privalau gyventi ir gyventi teisingai. Privalau nekartoti savo klaidų. Ačiū Dievui už antrą šansą“. Jis ėjo tempdamas vieną koją, o mane apėmė liūdesys. Vis dėlto kaip brangiai mes mokame už gyvenimo pamokas. Gerų tau studijų ir nenuklysk.

20.50 val. Vėl 11 ir 12 litukų. Mergaitės, paaiškinkit jam kas nors, aišku, švelniai ir subtiliai, jog kvepalais reikia kvėpintis, o ne maudytis juose! Tikrai vežiau jį jau ir anksčiau, nors net nežinau, kaip jis atrodo. Atpažinau tada, kai supratau, jog nėra kuo kvėpuoti: jo kvepalai lindo man į gerklę.

Kitas užsakymas - „gatvė“, tai reiškia - ne per raciją gautas užsakymas, o kai tave sustabdo gatvėje. Keturios rusiškai kalbančios moterys panoro autentiško lietuviško alaus. Lengvas bendravimas, pokalbiai apie nieką. Skanaus jums.

Mašina vis dar smirda kito vyro kvepalais. Čia mano teritorija! Greičiau jau prasidėtu klubinių bobų laikas, kad „permuštų“ tą kvapą...

21.20 val. Matyt, sugedo mano skaitliukas. Vėl 12 litų. Dvi poros. Mieli ir kultūringi žmonės. Ne vilniečiai. Matyt, viena iš merginų nuklydo į Vilnių ir pasikvietė draugus į svečius. Nesušalkite.

Paskaičiuojam, ką uždirbau. Surinkau 73 litus. Maždaug 13 litų - mokesčiai valstybei. Tiek pat - įmonei už užsakymus. Nuvažiuota 43 km, kuro sąnaudos 9,3l/100km. 18 litukų. Pliusas per 5 valandas - 30 litukų. Pirkau cigaretes ir du puodelius kavos. Likusius atidėti automobilio remontui ar pavalgyti? Patikėkite, būna ir blogiau.

Beje, kavą perku tik vieno tinklo degalinėse, kituose ji daug prastesne. Visai norėčiau padėti jums teisingai išleisti jūsų pinigus, bet tikrai neminėsiu šio tinklo pavadinimo. Reikalas tame, jog „head office“ (liet. pagrindinio biuro) darbuotojas man prisipažino, jog nepažįsta nei vieno savo kolegų, kuris piltųsi kurą jų pačių degalinėse! Visko būna.

Jei neturėsite ką veikti, kokį vakarą pasiimkite žemėlapį ir paieškokite Grūdų sodų 1-os gatvės. Jei per klaidą rasite - suskaičiuokite joje esančius namus. Šito jau tikrai nesugebėsite.

Taksisto dienoraštis: nesakykite man, kiek uždirbu, negadinkite nuotaikos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

00.30 val. Dar 23 Lt už „Grūdų sodus“ ir 36 Lt iš savo pastovaus keleivio. Darbo diena kaip ir turėtų pasibaigti, dirbau be pietų pertraukos, bet negaliu sau leisti sustoti, kol kas uždirbau tik pavalgymui.

02.00 val. 8 ir 7 litai. Mergaitė skubėjo ieškoti savo dingusio draugo. Kiti du užsakymai pakėlė nuotaiką. Vežiau tas pačias keturias mergaites, artėjančias prie Balzako amžiaus. Juokai be sustojimo. Tikrai teigiamai ir teisingai nusiteikusios. Bet nors ir sakė, kad vienišų moterų gyvenimas labai gražus, bent jau dviejų akys išdavė liūdesį, tų, kurių veidus sugebėjau įžiūrėti. Paslėptą ir užmaskuotą.

Nuotykių ieškotojams gali pasisekti, bent trys iš jų aiškiai išsiilgo vyrų dėmesio. O sėdėjusi priekyje moteris visą kelią bandė mane paliesti. „Boba su kiaušais“, matyt, nes toks elgesys būdingas patinams. Bet prisipažinsiu, man buvo malonu. Moteris išvaizdi, visa spindinti seksualumu. Net neabejoju, kad su ja ir pašnekėti būtų apie ką. Gerai pasilinksminkit, „bobutės“! (antru bandymu jos vis dėlto išprašė mano telefono numerį).

Nors nieko neuždirbau, vis dažniau pagalvoju apie lovytę. Jei per valandą „nepateksiu į srovę“- teks pasiduoti.

„Gatvė“ į Antakalnį. Važiuojant paprašo sustoti, kai bus lygiai 15 Lt. Duodu grąžos iš 50 Lt kupiūros. Matyt, porelė labai taupo. Taip ir norisi paklausti, kiek pinigų jie išleido mokėdami už įėjima į klubą ir kiek kainavo visi jų išgerti kokteiliai.

Gaunu „ragus“. Tai yra, kai keleiviai neišeina, keleivių per daug arba jis/jie netinkami transportavimui. Mano „ragai“ sukėlė juoką prie baro stovėjusioms merginoms. Keleivis matyt buvo per arti mašinos ir negalėjo sufokusuoti žvilgsnio į mano automobilį. Jis puldavo prie visų pravažiuojančių taksi automobilių, bet mano ignoravo. Norėjo pažaisti. Dabar tegu žaidžia su savo dešine ranka, tiksliau pasitreniruoja su savo kaire. Man užteko trijų minučių suprasti, kad ne toks jis jau ir girtas.

Dar 6 Lt. Nuvežu pažįstamą ir iš karto paimu užsakymą. Beveik rekordinis šiandien. 22 Lt. Atsiduriu prie „kareivio statoilo“, tad pasinaudoju proga ir užsuku į tualetą. Nusibodo tai daryti bromuose.

Aleliuja. Kaip malonu sutikti pažįstamus. Juos jau šiandien vežiau. Tik grįžta viena porelė. Kita dar „tūsina“. Tie patys 12 Lt.

Paaaasiduodu. 4 valanda ryto ir tradiciškai suku į Mindaugo „Maximą“. Sūris, agurkėliai, vištienos krūtinėlių kapotinis, pomidorų sultys. Seilės bėga nesustodamos. Greičiau į mašiną. Praplėšiu pakuotes.

Tai ką. Niekuo neypatinga diena pasibaigė. Oi. Dar pamiršau papasakoti, kad vos nepartrenkiau šunų, kad „Grūdų sodų“ keleivių vos neužpuolė peiliu apsiginklavęs vietinis „pacanas“ bei kad ne tik atspėjau, jog viena alaus mėgėjų yra mokytoja, bet ir tai, jog dirba su pradinukais.

Greičiau į lovą! Stop! Taip jau yra, kad prieš miega sukalbu maldą. Į lovą jūsų tikrai neįsileisiu, tad pasimelskim dabar. Kartokite, tai labai lengva. „Ačiū tau, Dieve, kad suteikei man jėgų išlikti sąžiningam“.

Saldžių. Aš nusipelniau. O jei norite – paskaičiuokite, kiek aš uždirbau. 160 km, 8,8l/100 km. Tik man nesakykite. Negadinkite nuotaikos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (99)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (83)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...