Šventinio šurmulio aidas: ką manome apie Kalėdas

 (7)
Prekybos centrai it aviliai dūzgia. Džiaugsmingai sunerimę kasose, prie parduotuvių vitrinų stoviniuoja tėvai, galvodami apie staigmenas savo padaužoms atžaloms, kažkieno mylimieji, broliai ir seserys, bičiuliai, trokštantys rasti mažmožį, kuriuo pamalonintų savo artimą.
© Shutterstock nuotr.

Nuo seno dieduko ir iki mažiausio pyplio – visi savo širdyse ima nešiotis gerumo idėją. Kokios mintys bręsta tuomet mūsų galvose, ko vildamiesi nepabūgstame eilių, nepagailime laiko, pasitelkiame visą savo kūrybiškumą? Nesibodėdamas paklausiau to savo draugų ir tik dar kartą įsitikinau, kokia beribė viltingu laukimu gali būti žmogaus širdis.

Bičiulė Snieguolė: „Kalėdos man – jaukios ramybės metas, laikas, kai apmąstai ir praleidi praėjusius metus. Nusiteiki naujiems metams“.

Bičiulis Edgaras: „Kalėdos man yra šventė, skirta pabūti su šeima, pagaliau jai rasti laiko. Laukiu šių švenčių. Jos man asocijuojasi su šiltom akimirkom, prisiminimais“.

Bičiulė Ernesta: „Šeima, artimi žmonės, sniegas, mandarinai, raudona žvakė. Tai nuostabesnė šventė už bet kokį gimtadienį. O ką bekalbėti apie gaivų eglutės kvapą, miško aromatą!“

Bičiulis Nerijus: „Tomis dienomis norisi daryti gera. Ištaisyti visas klaidas, kurias padariau per praėjusius metus. Man tai – susitaikymo ir atleidimo metas“.

O aš pats dažnai nė nesuvokiu, kad jau esu stuomeningas vyriokas, nes it vaikas žaviuosi to laiko vėsa, neįprastomis miesto šviesomis, ir šypsausi pagaliau dažniau ir plačiau už statistinį lietuvį. Šalimais stovintis sniego baubas ir didžiulis, švarus, krištolo dangus virš galvos – kasmet malonus tikroviškas sapnas aplanko mane.

Žmonių balsai ir sveikinimai pasigirsta užnugary, o pro šalį einantys kaimynai mandagiai palinki gražaus ir šilto vakaro. Tada jautiesi esąs ten, kur turi būti. Šilta, gera, jauku – čia tavo namai, čia tavo artimieji, čia tavo Kalėdos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

O kas Jums yra Kalėdos? Laukiame Jūsų minčių komentaruose bei primename, kad šiuo metu vyksta konkursas „Šventė, pakeitusi mano gyvenimą“.

Žybsint lemputėms, skambant kalėdinėms dainoms ir pokšint šventiniams fejerverkams ne vieną užplūsta prisiminimai. Šis ypatingas šventiškas žiemos laikotarpis atneša ir atradimų, ir praradimų – įsimylėjimai, išsiskyrimai, netikėtos žinios, pažintys ir dovanos neleidžia švenčių pamiršti dar visus metus. Prašome Jūsų - papasakokite apie Jums ypatingą šventę. Šventę, pakeitusią Jūsų gyvenimą.

Mintys gali suktis ir apie snieguotas vaikystės Kalėdas, ir apie tą vakarą, kai prie stalo teko sėstis vienam... Galbūt šventėje sutikote Jums svarbų žmogų ar tapote liudininku, kai išmušus dvylikai pirmąją Naujųjų metų naktį išvydote ką tik susižadėjusių žmonių džiaugsmą? O gal atvirkščiai – artėjančios šventės Jums primena skaudų praradimą ir visai nelaukiate Kalėdų ar Naujųjų metų?

Pasidalinkite istorijomis artėjant šventėms. Jas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šventė“ iki gruodžio 30 d. Įdomiausio teksto autoriui padovanosime dvi knyga – G. Čiplytės „Ir aš buvau Afrikoje| bei B. Harden „Pabėgimas iš lagerio nr.14“.

Be to, DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (409)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...