Šventinio šurmulio aidas: ką manome apie Kalėdas

 (7)
Prekybos centrai it aviliai dūzgia. Džiaugsmingai sunerimę kasose, prie parduotuvių vitrinų stoviniuoja tėvai, galvodami apie staigmenas savo padaužoms atžaloms, kažkieno mylimieji, broliai ir seserys, bičiuliai, trokštantys rasti mažmožį, kuriuo pamalonintų savo artimą.
© Shutterstock nuotr.

Nuo seno dieduko ir iki mažiausio pyplio – visi savo širdyse ima nešiotis gerumo idėją. Kokios mintys bręsta tuomet mūsų galvose, ko vildamiesi nepabūgstame eilių, nepagailime laiko, pasitelkiame visą savo kūrybiškumą? Nesibodėdamas paklausiau to savo draugų ir tik dar kartą įsitikinau, kokia beribė viltingu laukimu gali būti žmogaus širdis.

Bičiulė Snieguolė: „Kalėdos man – jaukios ramybės metas, laikas, kai apmąstai ir praleidi praėjusius metus. Nusiteiki naujiems metams“.

Bičiulis Edgaras: „Kalėdos man yra šventė, skirta pabūti su šeima, pagaliau jai rasti laiko. Laukiu šių švenčių. Jos man asocijuojasi su šiltom akimirkom, prisiminimais“.

Bičiulė Ernesta: „Šeima, artimi žmonės, sniegas, mandarinai, raudona žvakė. Tai nuostabesnė šventė už bet kokį gimtadienį. O ką bekalbėti apie gaivų eglutės kvapą, miško aromatą!“

Bičiulis Nerijus: „Tomis dienomis norisi daryti gera. Ištaisyti visas klaidas, kurias padariau per praėjusius metus. Man tai – susitaikymo ir atleidimo metas“.

O aš pats dažnai nė nesuvokiu, kad jau esu stuomeningas vyriokas, nes it vaikas žaviuosi to laiko vėsa, neįprastomis miesto šviesomis, ir šypsausi pagaliau dažniau ir plačiau už statistinį lietuvį. Šalimais stovintis sniego baubas ir didžiulis, švarus, krištolo dangus virš galvos – kasmet malonus tikroviškas sapnas aplanko mane.

Žmonių balsai ir sveikinimai pasigirsta užnugary, o pro šalį einantys kaimynai mandagiai palinki gražaus ir šilto vakaro. Tada jautiesi esąs ten, kur turi būti. Šilta, gera, jauku – čia tavo namai, čia tavo artimieji, čia tavo Kalėdos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

O kas Jums yra Kalėdos? Laukiame Jūsų minčių komentaruose bei primename, kad šiuo metu vyksta konkursas „Šventė, pakeitusi mano gyvenimą“.

Žybsint lemputėms, skambant kalėdinėms dainoms ir pokšint šventiniams fejerverkams ne vieną užplūsta prisiminimai. Šis ypatingas šventiškas žiemos laikotarpis atneša ir atradimų, ir praradimų – įsimylėjimai, išsiskyrimai, netikėtos žinios, pažintys ir dovanos neleidžia švenčių pamiršti dar visus metus. Prašome Jūsų - papasakokite apie Jums ypatingą šventę. Šventę, pakeitusią Jūsų gyvenimą.

Mintys gali suktis ir apie snieguotas vaikystės Kalėdas, ir apie tą vakarą, kai prie stalo teko sėstis vienam... Galbūt šventėje sutikote Jums svarbų žmogų ar tapote liudininku, kai išmušus dvylikai pirmąją Naujųjų metų naktį išvydote ką tik susižadėjusių žmonių džiaugsmą? O gal atvirkščiai – artėjančios šventės Jums primena skaudų praradimą ir visai nelaukiate Kalėdų ar Naujųjų metų?

Pasidalinkite istorijomis artėjant šventėms. Jas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šventė“ iki gruodžio 30 d. Įdomiausio teksto autoriui padovanosime dvi knyga – G. Čiplytės „Ir aš buvau Afrikoje| bei B. Harden „Pabėgimas iš lagerio nr.14“.

Be to, DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (78)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (81)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...