Sunkus apsaugininko darbas: minimumas ir prastos uniformos

 (25)
Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia kone pora šimtų saugos tarnybų ir padalinių, turinčių ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licenzijas. Apsaugos srityje dirba apie 12 tūkst. asmenų - tai neįtraukiant sargų, budėtojų, apsaugininkų, kurių skaičius yra nežinomas.
G4S apsaugininkai
© AFP/Scanpix

Kiek žinau, Airijos Respublikoje jau nuo 2004 m. veikia „The Private Security Authority“. Jų tinklalapyje jūs surasite visus, turinčiuosius apsaugos darbuotojo pažymėjimą, taip pat atrasite visas licencijuotas saugos tarnybas. Saugos padalinių ten nėra, nes jiems nereikia licenzijos, o pakanka pasamdyti asmenis, turinčius AD pažymėjimus. Pastariesiems nėra uždrausta patiems teikti su asmens ir turto sauga susijusias paslaugas. Policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų ministerijos tinklalapyje rasite tik licencijuotų saugos tarnybų ir padalinių sąrašus, o ne turinčiuosius AD pažymėjimus.

Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2011 m. yra patvirtintos uniformos apsaugos darbuotojams. To, manau, reiktų ir pas mus, nes dabar uniformai keliami reikalavimai yra per maži. Pavyzdžiui, ja laikome ir marškinėlius trumpomis rankovėmis su saugos tarnybos logotipu priekyje ir užrašu „Apsauga“ ant nugaros. Kadangi gyvename Europos Sąjungoje, reiktų rengti apsaugininkus stilingiau, o ne pigiomis striukėmis, kurios, beje, būna vilkimos net patalpoje.

Dauguma Lietuvos apsaugos darbuotojų uždirba minimalų darbo užmokestį, kuris nėra adekvatus jiems keliamiems reikalavimas. Žmonės už savo pinigus turi lankyti Asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursus, išlaikyti egzaminą policijoje, pasitikrinti sveikatą, gauti neteistumo pažymą, gyvenamosios vietos deklaraciją. Tai kainuoja apie 400 litų ir tai, jei asmuo nepretenduoja į pareigas, reikalaujančias leidimo tarnybiniam ginklui, nes tuomet poliklinikoje teks palikti 50 litų.

Apsaugininkams tenka pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės, konfidencialios informacijos sutartis bei sutarti dėl nekonkuravimo ir visa tai - už varganą MMA. Žinau, kad būta atvejų, kai jiems mokėta vokeliuose, degalais, juos įdarbindavo 0,25 ar 0,5 etato, nors jie dirbdavo visu ar net pusantro etatu. Taip valstybės biudžetas netenka daugybės pajamų.

Įstatyme be aukščiau paminėtų dalykų reiktų numatyti fiksuotą darbo užmokestį kiekvienai pareigybei, kuris, žinoma, gali būti didesnis. Nurodoma suma - neatskaičius mokesčius, pavyzdžiui:

Ginkluoti:

Apsaugos darbuotojas - inkasatorius, 10.00 lt

Apsaugos darbuotojas - vairuotojas, 9.50 Lt

Apsaugos darbuotojas, 9.00 Lt

Neginkluoti:

Apsaugos darbuotojas - kontrolierius, 8.50 Lt

Apsaugos darbuotojas, 8.00 Lt

Tai yra būtina norint apsaugoti darbuotojų interesus, kadangi dabar net tas inkasatoriaus darbuotojas gali tegauti 5.65 Lt. Mokant aukščiau nurodytus atlyginimus bus galima išvengti darbuotojų kaitos, o keliamus reikalavimus didinti, kaip antai reikalauti vidurinio išsilavinimo vietoj pagrindinio.

Yra tokia lietuvių patarlė, kad šykštus moka du kartus ir tai tiesa, nes tas, kuris gaus MMA, stengiasi dirbti minimaliai, todėl nuostoliai neišvengiami ir ne visada draudimas juos atlygins. Pats esu dirbęs saugos tarnyboje du mėnesius ir supratau, kad geriau turėti mažai, bet gerai apmokamų apsaugininkų nei daug, bet prastai. Kiekybė netolygu kokybei.

Dauguma objektų galima modernizuoti ir visai nereikės fizinės objekto apsaugos, juk neretai ji yra tik pinigų švaistymas. Ugdymo įstaigos turi po tris sargų etatus, nors juos pakeisti gali nuotolinis vaizdo stebėjimas, elektroninė apsauga, patruliavimas ir tai leistų sutaupyti daug pinigų. 

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Tekstas atnaujintas, remiantis Vilniaus policijos tinklalapyje patalpinta informacija apie dokumentus, reikalingus apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimui.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (31)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (343)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (53)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.