Sunkus apsaugininko darbas: minimumas ir prastos uniformos

 (25)
Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia kone pora šimtų saugos tarnybų ir padalinių, turinčių ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licenzijas. Apsaugos srityje dirba apie 12 tūkst. asmenų - tai neįtraukiant sargų, budėtojų, apsaugininkų, kurių skaičius yra nežinomas.
G4S apsaugininkai
© AFP/Scanpix

Kiek žinau, Airijos Respublikoje jau nuo 2004 m. veikia „The Private Security Authority“. Jų tinklalapyje jūs surasite visus, turinčiuosius apsaugos darbuotojo pažymėjimą, taip pat atrasite visas licencijuotas saugos tarnybas. Saugos padalinių ten nėra, nes jiems nereikia licenzijos, o pakanka pasamdyti asmenis, turinčius AD pažymėjimus. Pastariesiems nėra uždrausta patiems teikti su asmens ir turto sauga susijusias paslaugas. Policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų ministerijos tinklalapyje rasite tik licencijuotų saugos tarnybų ir padalinių sąrašus, o ne turinčiuosius AD pažymėjimus.

Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2011 m. yra patvirtintos uniformos apsaugos darbuotojams. To, manau, reiktų ir pas mus, nes dabar uniformai keliami reikalavimai yra per maži. Pavyzdžiui, ja laikome ir marškinėlius trumpomis rankovėmis su saugos tarnybos logotipu priekyje ir užrašu „Apsauga“ ant nugaros. Kadangi gyvename Europos Sąjungoje, reiktų rengti apsaugininkus stilingiau, o ne pigiomis striukėmis, kurios, beje, būna vilkimos net patalpoje.

Dauguma Lietuvos apsaugos darbuotojų uždirba minimalų darbo užmokestį, kuris nėra adekvatus jiems keliamiems reikalavimas. Žmonės už savo pinigus turi lankyti Asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursus, išlaikyti egzaminą policijoje, pasitikrinti sveikatą, gauti neteistumo pažymą, gyvenamosios vietos deklaraciją. Tai kainuoja apie 400 litų ir tai, jei asmuo nepretenduoja į pareigas, reikalaujančias leidimo tarnybiniam ginklui, nes tuomet poliklinikoje teks palikti 50 litų.

Apsaugininkams tenka pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės, konfidencialios informacijos sutartis bei sutarti dėl nekonkuravimo ir visa tai - už varganą MMA. Žinau, kad būta atvejų, kai jiems mokėta vokeliuose, degalais, juos įdarbindavo 0,25 ar 0,5 etato, nors jie dirbdavo visu ar net pusantro etatu. Taip valstybės biudžetas netenka daugybės pajamų.

Įstatyme be aukščiau paminėtų dalykų reiktų numatyti fiksuotą darbo užmokestį kiekvienai pareigybei, kuris, žinoma, gali būti didesnis. Nurodoma suma - neatskaičius mokesčius, pavyzdžiui:

Ginkluoti:

Apsaugos darbuotojas - inkasatorius, 10.00 lt

Apsaugos darbuotojas - vairuotojas, 9.50 Lt

Apsaugos darbuotojas, 9.00 Lt

Neginkluoti:

Apsaugos darbuotojas - kontrolierius, 8.50 Lt

Apsaugos darbuotojas, 8.00 Lt

Tai yra būtina norint apsaugoti darbuotojų interesus, kadangi dabar net tas inkasatoriaus darbuotojas gali tegauti 5.65 Lt. Mokant aukščiau nurodytus atlyginimus bus galima išvengti darbuotojų kaitos, o keliamus reikalavimus didinti, kaip antai reikalauti vidurinio išsilavinimo vietoj pagrindinio.

Yra tokia lietuvių patarlė, kad šykštus moka du kartus ir tai tiesa, nes tas, kuris gaus MMA, stengiasi dirbti minimaliai, todėl nuostoliai neišvengiami ir ne visada draudimas juos atlygins. Pats esu dirbęs saugos tarnyboje du mėnesius ir supratau, kad geriau turėti mažai, bet gerai apmokamų apsaugininkų nei daug, bet prastai. Kiekybė netolygu kokybei.

Dauguma objektų galima modernizuoti ir visai nereikės fizinės objekto apsaugos, juk neretai ji yra tik pinigų švaistymas. Ugdymo įstaigos turi po tris sargų etatus, nors juos pakeisti gali nuotolinis vaizdo stebėjimas, elektroninė apsauga, patruliavimas ir tai leistų sutaupyti daug pinigų. 

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Tekstas atnaujintas, remiantis Vilniaus policijos tinklalapyje patalpinta informacija apie dokumentus, reikalingus apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimui.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (25)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (27)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.