Patys krepšininkai taip pat teigia, kad didžiuojasi atstovaudami mūsų šalį ir ją garsindami, džiaugiasi parodydami, kad kažkur yra tokia maža šalis, kurioje auga puikūs sportininkai. Garsiausi mūsų krepšininkai ne viename savo interviu teigė, kad jiems svarbu parodyti mūsų kultūrinį išskirtinumą, identitetą, o po didelių ir skambių pergalių krepšininkai tampa geriausiais mūsų šalies ambasadoriais.
Po pergalių mūsų krepšinio žvaigždės sulaukia didžiulio žurnalistų dėmesio ir įvairiausių klausimų. Vienas klausimas, kurio labai nemėgdavo Arvydo Sabonio kartos žaidėjai, buvo – „Ar tu rusas?“, „Ar jūsų nacionalinė kalba yra rusų?“ ir panašiai. Beje, tokių klausimų sulaukia daugelis emigravusių lietuvių, ne tik krepšininkai. Ir taip yra ne vien todėl, kad mūsų kaimynė yra Rusija. Aš manau, kad prie to prisideda ir patys sportininkai.
Tarkime, vyksta Lietuvos rinktinės rungtynės, kuriose lietuviai žaidžia prieš amerikiečius arba kitos šalies rinktinę, ir treneris paprašo minutės pertraukėlės. Minutės pertraukėlės metu krepšininkus filmuoja operatoriai, trenerio nurodymai ir krepšininkų emocijos yra įgarsinamos, kad tai girdėtų ir žiūrovai, stebintys varžybas per televizorių.
Krepšininkai išklauso trenerio nurodymų, sudeda visi rankas ir sušunka „Mes už Lietuvą“. Šiurpas ne vienam pereina per kūną, išgirdus tą gražų lietuvišką šūkį, bet... Staiga iš krepšininkų lūpų pasigirsta žodis „Davai“, kitas dar prideda – „Davai chebra“... Tai – drąsinantys vienas kitą žodžiai prieš vėl įžengiant į aikštelę, bet tas „davai“ taip rėžia ausį, kad norisi ją užsikimšti.
Nepamirškime, kad transliaciją per televiziją stebi daug žiūrovų iš užsienio ir jie puikiai žino iš kokios šalies yra šis žodis, kurį taip garsiai į kameras šaukia Lietuvos krepšininkai. Žinoma, galima sakyti, kad tas žodis įaugęs mums į kraują kaip ir daugelis rusiškų keiksmažodžių, bet kas kitas, jeigu ne krepšininkai turi pradėti tautai ir pasauliui parodyti, kad mes turime ir savų, stiprių padrąsinančių žodžių, tokių kaip „Pirmyn“ arba, kad ir ne visai taisyklingas, bet lietuviškesnis „Pavarom“.
Turbūt yra ir kitų žodžių, kuriuos yra užgožęs „Davai“. Žinoma, niekas nepasikeičia per vieną dieną, bet krepšininkai galėtų tam duoti pradžią, nes juk mūsų krepšinio rinktinės krepšininkai augančiai jaunajai kartai yra tarsi dievaičiai, jie juos atkartoja, mėgdžioja, nori būti kaip jie, tad tegul jie užauga prie lietuviškojo „Mes už Lietuvą“ ir žengdami į aikštelę vieni kitus padrąsina „Pirmyn“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!