Studentė: kam važiuoti į užsienį, jeigu užsienį atveža čia?

 (9)
Svarstantiems, ar palikti Lietuvą dėl studijų, dabar galiu atsakyti – žinau dar vieną argumentą, kodėl to neverta daryti. Kam važiuoti į užsienį, jeigu užsienį atveža čia?
Ryanair sveikina 10 milijonąjį keleivį Baltijos šalyse
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Šiuo metu studijuoju magistro studijas, elektroninio verslo vadybą. Šia sritimi susižavėjau, kai bakalauro metais pagal mainų programą buvau išvykusi semestrui į Vokietiją ir turėjau porą su elektroniniu verslu susijusių dalykų.

Elektroninio verslo galimybėmis domiuosi ir savarankiškai, kadangi ateityje tikiuosi pati tokį sukurti, taigi, natūralu, kad iš studijų kokybės reikalauju daug.

Prisipažinsiu, baigusi bakalauro studijas, svarsčiau ir apie emigravimo galimybę. Kaip minėjau, pagal mainų programą buvau semestrui išvykusi į Vokietiją ir likau labai patenkinta. Tačiau dveji metai svetur atrodė tikra begalybė. Baiminausi palikti šeimą, draugus, taip pat neramino klausimas – o kas, jei nepatiks?

Tuomet atradau vieno Londono universiteto ir vieno Lietuvos universiteto įkurtą bendrą padalinį. Dvigubas diplomas, studijos anglų kalba, studijų kokybė griežtai prižiūrima paties Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio universiteto atstovų. Tad jeigu Lietuvos universitetai išlaiko tarptautinio lygio studijų kokybę, tai prasmės išvažiuoti kaip ir nebelieka. O jeigu labai jau norisi – galima rinktis iš daugelio studijų bei praktikos mainų programų.

„O kaip tarptautinė patirtis, susipažinimas su plačiu pasauliu?“, – klausiate jūs. Kad platus pasaulis atvyksta čia pas mus. Tarp mano kursiokų – studentai iš JAV, Nigerijos, Indijos, Gruzijos. Paskaitose jaučiama tarptautinė aplinka, jos daug įdomesnės, kadangi iš studijų kolegų ir dėstytojų gali sužinoti, su kokiomis problemomis susiduriama jų tėvynėse ir kokių sprendimų buvo imtasi. Tai, be abejonės, padeda plėsti akiratį.

Taigi, apibendrinant – esu už galimybę rinktis kiekvienam pagal poreikį, tik svarbu nepamiršti, kad važiavimas studijuoti į užsienį nebūtų tik dėl studijavimo užsienyje. Kartais užtenka apsidairyti panosėje ir pamatysi, jog Lietuvoje studijų galimybės pažengusios toli į priekį – aukštą tarptautinio mokslo kokybę gali gauti daug paprasčiau, neatsisakydamas planų Lietuvoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite nuomone – ar verta studijuoti užsienyje? Apie savo patirtį galite papasakoti komentaruose arba rašyti laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Studijos užsienyje“


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (47)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.