Pradėkime nuo pradžių. Atvykome, išklausėme paskaitą apie ES, praėjome patikrą – viskas sklandu ir įdomu. Maloni gidė aprodė mums sales, papasakojo apie eksponuojamas nuotraukų parodas ir minimaliai – apie istorinius įvykius. Tuomet gidė paprašė tylos – keliausime stebėti posėdžio.
Įėjusi į salę nustėrau – tikrai ne to tikėjausi
Realiai likau nustebusi viskuo: pradedant nuo elementarios kultūros ir baigiant tuščiomis kėdėmis. Seimo narių buvo maždaug pusė (juk porinės darbo savaitės dienos yra skirtos posėdžiams, mes buvome porinę, o neporinės – darbui komitetuose ir susitikimams su rinkėjais), tačiau triukšmas salėje buvo toks, kad pirmininkei teko prašyti tylos. Triukšmo priežastys – Seimo narių pokalbiai, diskusijos tarpusavyje, žaviai bekikenančios grupelės, susišūkaujantys per kelias kėdes nariai, smagiai besijuokiantys, kalbantys telefonu. Jums tikriausiai iškils toks pat klausimas kaip ir man: kas tuomet klausosi pasisakančiųjų ir dirba (?), kur elementari žmogiška pareiga ir pagarba klausytis ką kalba kolega? Atsakymą galiu jums pateikti skaičiais.
Mes spėjome pabūti dviejuose balsavimuose, mane šokiravo jų rezultatai – abu kartus daugiau nei 40 seimo narių susilaikė. O kaipgi kitaip, jei smagiai kampe bestoviniuojančios grupelės, pirmininkei paskalbus balsavimą, atrodo, net nesivargino prieiti ir išreikšti savo nuomonės. Pačių kalbančiųjų argumentai neretai tebuvo priekaištas oponentui dėl pažiūrų, darbų, pasisakymų, o į kalbantįjį reagavo oponentas ir dar keli nariai, kadangi kitų nešiojamuose kompiuteriuose švietė mėlynos feisbuko antraštės.
Vėliau, gavusi galimybę paklausti vieno Seimo narių, kodėl gi matosi tiek tuščių kėdžių, sulaukiau atsakymo, kad kol kas tai yra tik pataisos kūrimo fazė, nuomonių išdėstymas ir tai esą nelabai svarbu. Elementariai kyla klausimas, tai kam tada mūsų Seimo narių laikas švaistomas nesvarbiems dalykams? Tuomet gavau atsakymą, kad tai vis tik svarbu, nes būtent iš diskusijų ir kūrimo išauga įstatymai, ir man vėl dingtelėjo tas pats klausimas – tai kodėl matosi tiek daug tuščių kėdžių? Likau nuraminta, kad renkamiems atstovams darbo kodeksas negalioja. Tas pats darbo kodeksas, kurio redagavimo posėdį ir teko man stebėti.
Darbo kodeksas žmonėms, o Seimo nariams – nieko?
Ši ekskursija privertė mane kitaip pažvelgti į mūsų Seimo darbą. Jei Seimo nariams negalioja darbo kodeksas, nejau neturėtų būti kokio nors kito, arba bent jau elementariausio sąžiningumo ir garbės? Šie metai bus pirmieji, kai galėsiu balsuoti, tačiau populizmo persmelktos politinės reklamos manęs neįtikina, o realiai pamačiusi visa tai – dar labiau nusivyliau.
Dabar esu gerokai mažiau užtikrinta mūsų šviesia ateitimi. O mes nepamirškim, kad gėlės, dalinamos prieš spalio 9-tą, per ketverius metus tikrai nuvys, o ir gauta gėlė ar kitokia smulkmena geresnio gyvenimo utopijos nerealizuos... Mąstykime kritiškai, nepasiduokime populizmo bangai, ir tikėkime savo balso ir pilietiškumo svarba. Šiuo laišku aš nenorėjau nieko įžeisti ar kritikuoti, norėjau tiesiog pasidalinti savo įspūdžiais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!