Savivaldybės įstaigoje bandžiusi įsidarbinti moteris pasigailėjo

 (206)
„Aš labai nuoširdžiai nusivyliau“, – piktinosi DELFI skaitytoja Marija atsiuntusi portalui pasakojimą, kaip bandė įsidarbinti viename Vilniaus darželyje. Moteris piktinosi įdarbinimo tvarka savivaldybės įstaigoje ir sakė kreipusis ne tik į portalą, bet ir į savivaldybę. Jos atstovai teigia atvejį tirsiantys.
© Shutterstock nuotr.

Ankstų antradienio rytą palieku vaiką su tėveliu ir čiuožiu į darbo pokalbį Santariškių darželyje. Nors iš ryto, kaip visada, kamščiai, bet aš pasilieku laiko, nes negražu juk vėluoti į pokalbį – tai man uždėtų minusą. Atvykstu anksčiau, negu buvo nurodyta pakvietime.

8 val. 10 min. aš jau sėdžiu salėje, kurioje jau laukia vienas vyras, pretenduojantis į tas pačias pareigas (pavaduotojo). Su juo maloniai pasišnekam, jis pasidalina informacija, kad turėtų būti 5 – 6 pretendentai, o aš dar tik antra. Tuomet, šiek tiek pavėlavęs, prisijungia dar vienas vyras. Kalba prasideda apie reikalavimus šioms pareigoms.

Pirmasis vyras, „pasijuokęs“ iš reikalavimų, pasakė, kad gavo pranešimą iš šios įstaigos, kad jo kandidatūra nėra priimta, nes jis vietoj asmeninių privalumų sąrašo atnešė motyvacinį laišką. Tačiau po poros dienų kartu su visais buvo pakviestas į pokalbį. Kitas vyras jam pritarė, nes siųsdamas CV sumaišė metus ir vietoje 1996 įrašė 1969 metus. Pasikalbėjus apie viską pažiūrėjau į laikrodį, jau buvo 8:45,o niekas nepajudėjo į priekį: nei sekretorė informavo, kad kažkas vėluoja, nei kas nors mus priėmė. Pradėjome kalbėti, kad tai yra nepagarba žmonėms, ką jau kalbėti, galbūt būsimiems kolegoms? Ir apie 9 valandą (pralaukus 45 minutes) pakviestas pirmasis vyras. Jo pokalbis truko iki 10 minučių, išėjęs jis pasakė, kad tai „konkursas dėl konkurso“, apsirengė ir išėjo, nes ir taip jau labai vėlavo į savo dabartinį darbą.

Praėjus apie 15 – 20 minučių buvo pakviestas kitas vyras, jo pokalbis truko dar trumpiau. Išėjęs jis visai nebuvo patenkintas, bet liko laukti. Po dar kokių 15 minučių buvau pakviesta pagaliau ir aš. Tai jau įvyko apie 10 val. Pas l.e.p. direktorę sėdėjo komisija iš 4 žmonių plius sekretorė. Trumpai papasakojus apie save, atsakiau į klausimą apie konfliktus, o paskui nuskambėjo keisti klausimai: „kaip Jūs manote, kokie darbuotojai Jums bus pavaldūs?“ Aš atsakiau, kad kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija turi savitą pavaldumą ir kaip yra šioje įstaigoje, aš nežinau. Kiek bus priskirta man personalo, su tiek ir užsiimsiu, juk vieni darbuotojai bus pavaldūs man, kiti – tiesiogiai direktoriui, kiti – kitai pavaduotojai, tad tai daugeliu atvejų priklauso nuo įstaigos.

Kitas klausimas buvo apie turtą: „Kas yra ilgalaikis ir trumpalaikis turtas?“. Pripažįstu, šiam klausimui nebuvau pasiruošusi. Šiuo metu dirbu dviejose įmonėse direktore ir viską, kas susiję su buhalterija, sprendžia buhalterė. Atsakiau, kad įmonėse, kur aš dirbu, tuo užsiima buhalterė, tačiau kai kuriais atvejais galima šiek tiek manipuliuoti ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu, tiesiog skaičiuoji kaip tau yra patogiau ar labiau apsimoka – nurašinėti daiktą (turtą) per kelis metus ar iš karto. Dažniausiai tai tiesiog sutaria buhalterė su direktoriumi (ar su pavaduotoju) ir buhalterė skaičiuoja nusidėvėjimą arba iškarto įtraukia į sąnaudas. Kitas klausimas buvo toks: „O kaip Jūs manote, kokią dokumentaciją Jums reikės pildyti?“. Tai vėlgi priklauso nuo įstaigos, pareigybinių nuostatų (kas jose įrašyta), ar yra personalo atskiras vadovas, ar ne.

Šiuo metu aš pildau darbuotojų saugos instrukcijų žurnalą, darbo sutarčių žurnalą, darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir gražinimo žurnalą, priešgaisrinės saugos žurnalą, darbuotojų sveikatos tikrinimo, įvadinį instrukcijų žurnalą, jei prireikia ir kasos žurnalą sutvarkau (nes direktoriai gi daro viską, net ir grindis išplauna reikalui esant), samdau įmones pravesti darbuotojams pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių kursus ir t.t... Bet, priduriu, jeigu reikėtų dar kažką pildyti – tai ne bėda, visko išmokstama, o direktorė atsako, kad tam reikia laiko. Žinoma, aš sutinku, viskam reikia laiko, ir kai ji atėjo dirbti į šias pareigas, reikėjo pažiūrėti, kas ir kaip daroma, priprasti, kažką išmokti, bet tam nereikia mėnesių ar metų, tam visiškai užtenka savaitės (aš apie žurnalus).

Po pokalbio aš irgi norėjau užduoti porą klausimų, bet manęs paprašė palaukti už durų atsakymo. Po maždaug dar 15 minučių (viskas gan lėtai ėjosi) į kabinetą, kuriame vyko pokalbis, pakvietė mane ir antrąjį vyriškį, nes pirmas jau seniai buvo išėjęs (ir teisingai padarė). Tačiau su mumis į kabinetą užėjo dar viena moteriškė. Komisijos pirmininkė su direktore pranešė, kad sudėjus komisijos balsus laimėjo...ta moteriškė, kuri kartu su mumis užėjo! Žinoma, sveikinimai laimėjus konkursą, nors mes net nematėme tos moteriškės. Komisija palinki likusiems kandidatams sėkmės ir atsisveikina. Išeidama iš kabineto aš pasižiūriu į dabartinės pavaduotojos patalpą ant kurios durų užrašyta konkursą laimėjusios moters vardas ir pavardė.

Aš labai nuoširdžiai nusivyliau. Aš tikrai tikėjau, kad įvedus eurą, kainos bus perskaičiuotos teisingai, tikėjau, kad mes jau nebe SSRS laikais gyvename ir konkursai nedaromi tam, kad konkursas vyktų dėl konkurso. Gal aš ir naivi, tačiau nesitikėjau, kad dar taip gali būti. Dabar Vilniaus miesto savivaldybė viešai organizuoja švietimo įstaigų vadovų konkursus, tačiau sudalyvavus viename iš jų man pasidarė aišku – niekas nepasikeis.

Manau tame darželyje, kuriame buvau, kai bus vykdomas konkursas direktoriaus pareigoms užimti, tai irgi bus „konkursas dėl konkurso“ ir ta pati direktorė irgi liks. Tiesiog nesuprantu, kam gaišti savo ir kitų laiką? Žmonės turi atsiprašyti iš darbų, kažkam galbūt palikti savo vaikus ir t.t. Žinoma, tai neliečia tos darželio pavaduotojos, kuri dalyvavo konkurse savo darbo metu, o visi komisijos nariai buvo jos kolegos, ir į visus klausimus ji galėjo atsakyti: „Kokius žurnalus dabar pildau, tokius ir toliau pildysiu; kas man dabar pavaldus, tas ir toliau liks pavaldus.“

Tad būtų gerai, kad daugiau niekas ir niekada nesiskųstų, kad nėra net norinčių dirbti, o į konkursus mažai kas susirenka. Nuo šiol aš irgi būsiu iš tų, kas nepretenduos į konkurso būdu skelbiamas pareigybes, nes jos iš tikrųjų jau iš anksto yra kažkam numatytos. Labai labai gaila, kad Lietuvoje iki šiol taip akivaizdžiai tai daroma...

Gerb. ponas Šimašiau, Jūsų iniciatyva dėl visų švietimo įstaigų vadovų pakeitimo švietimo sistemos gerinimo vardan – labai gera, bet pažiūrėkit kas iš to gausis. Jeigu savi vėl renka savus, tai bergždžias laiko gaišimas…

Sėkmės visiems dar tikintiems!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Dėl gauto skundo DELFI kreipėsi į Vilniaus savivaldybę.

Situaciją pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja Kristina Cibulskytė:

„Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento sudaryta Komisija vyks į Santariškių lopšelį-darželį tirti skunde minimų faktų ir ar pavaduotojos konkursas vyko, nepažeidžiant procedūrų.“

Galbūt norite pasidalinti patirtimi? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (91)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.