Santuoka – tikrai labai blogai: į tavo asmeninį gyvenimą kišasi vyro tėveliai, nieko negali pats nuspręsti, o vyras pavaldus ir paklusnus tėvams.
Kiekvieną kartą grįžus savaitgalį pas uošvius girdi tik rietenas, visa tavo pagalba jiems įvertinama kaip priekaištas ir kritika. Atrodo, tėvai turi patirties, turėtų vaikams linkėti laimės, duoti patarimų, kad vaikai sėkmingai kurtų šeimą, tačiau mūsų situacijoje viskas kitaip.
Vyro tėvai skatina jį nepasitikėti žmona, kiekvienam atskirai skaičiuoti. Tiesą sakant, mums patiems ir nereikia niek skaičiuoti – tai už mus padaro tėvai. Kadangi jie yra socialiniai darbuotojai, naudodamiesi padėtimi, nuolat naudodamiesi padėtimi tikrina mūsų gaunamas pajamas. Manau, jiems patiems sunku gyventi, kai yra tokie materialistai.
Dar iki santuokos sūnui buvo kalama į galvą, kad kai pirks butą, registruotų tik savo vardu, jei automobilį – kad elgtųsi taip pat, kad jokiu būdų nieko neužrašytų žmonai. Nesuprantu tokių tėvų, kurie dar nespėjus susituokti jau galvoja apie vaikų skyrybas, turto dalybas.
O aš tik tikėjausi gražios, laimingos santuokos, nuostabių vaikučių. Pati buvau per daug naivi ir patikėjau, kad vyras neleis tėvams reguliuoti mūsų gyvenimų. Taip užsinėriau kilpą ant kaklo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti, pasidalinti savo mintimis? Papasakokite, koks tas santuokinis gyvenimas, ar iš tikrųjų taip gali kenkti uošviai? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“ arba žemiau: