Replika G.Drukteiniui: dėstytojai, išmokite bendrauti su studentais!

 (104)
Remiantis klaidingomis prielaidomis, lengva prieiti klaidingų išvadų. Todėl kreipiuosi į gerbiamą poną Drukteinį.
© DELFI / Tomas Vinickas

Perskaičius jūsų iš esmės neblogą, netgi sakyčiau, savotiškai lavinantį, straipsnį, negaliu atsikratyti minties, kad kažkas čia visgi ne taip. O tas kažkas ir neduoda man ramybės.

Kaip žinia, remiantis klaidingomis prielaidomis, lengva prieiti klaidingų išvadų, na maždaug kaip su tais agurkais: jeigu visi mirusieji valgė agurkus,  galima padaryti klaidinančią išvadą, kad agurkai nuodingi. Taigi mano prieitos jūsų puikaus straipsnio išvados:

a) jūs didžiai apgailestaujate, kad  vaikams trūksta beržinės košės, nes anot jūsų, tik remiantis paprastais sąlyginiais refleksais, galima jaunajai kartai įskiepyti deramo elgesio taisykles: “ lenk medį, kol jaunas”.  

b) moksleiviai ir studentai nemoka tinkamai ir su derama pagarba elgtis su suaugusiais gerbiamais dėstytojais, daro per paskaitas kas jiems patinka.

c) jūs (gerbiami dėstytojai, mokytojai ir kiti verti pagarbos subrendę žmonės, nešantys jiems gėrį ir šviesą) su tuo nieko negalite padaryti, tik graudulingai pasiguosti vieni kitiems, palinkčioti, padūsauti, sarkastiškai vieni kitus užjausti  

d) bendra reziumė: perdėtas humanizmas, mūsų atskirai paimtoje šalyje yra blogis, nes jo pasekoje atsiranda išsigimėliai ir sadistai, negalintys įvertinti savo pražūtingos veiklos padarinių, o viskas juk prasideda nuo mažo, maždaug taip: “pradžioje išeina iš paskaitos neatsiklausę..., po to sudegina bagažinėje žmogų”.

Jeigu tik aš viena prieičiau tokių “tobulų” išvadų, tai būtų blogai, bet dar ne taip baisu, galėtumėte sakyti, kad jūs nieko panašaus ne neketinote ištransliuoti, tiesiog vienos atskirai paimtos vidutinio amžiaus moters  buvote neteisingai suprastas. Panašiai ir aš pagalvojau: juk negali toks išsilavinęs žmogus grūdų nuo pelų neskirti, maža to, sąmoningai juos į vieną krūvą sumesti. Taigi, nutariau įsiklausyti į vox populi.  

Pasitikslinau savo prielaidą skaitydama internautų komentarus. Paaiškėjo, kad  atmetus komentatorius, turinčius lengvo laipsnio psichikos sutrikimų, ir tuos, kurie pyksta ant visų ir visko, likusieji priėjo tų pačių išvadų, kaip ir aš. Žinoma, emocinis fonas buvo plataus spektro, nuo supratingo palingavimo unisonu, iki lengvo pasipiktinimo purslų, žodžiu,  kaip ir dera geram žurnalistui, bangas lygioje vietoje jums sukelti pavyko.

Man vis dar nesmagu prisiminti, kaip  vienas gerbiamas ponas Seimo narys ir jam prijaučiantys ponai garsiai svarstė "beržinės košės" klausimą Seime. Minėto pono  žodžiais, jam "gardesnio" mokslo nebuvo, kaip tik savo kailiu tą loginę seką, kai priežastis virsta pasekme, patirt, pajausti ir įtvirtint. To paties  jis linkėtų ir visiems kitiems vaikams, tik tuomet jie taptų dorais piliečiais, kaip ir šis minėtas ponas. Į ką mano vienuolikos metų duktė replikavo, kad kaip gaila, kad suaugę pamiršo, kaip jie buvo vaikais ir kaip juos mušė, ir kaip jiems skaudėjo, ir kaip jie pyko ant savo tėvų, ir visai negalvojo, kad tėvai teisūs, o dabar jie už tas savo skriaudas nori atsimokėti savo vaikams, o juk tai visai neteisinga, ką?.. Jeigu jūs turite vaikų, pasiteiraukite apie tai jų nuomonės…

Sutiksiu, kad mokymas rykštės pagalba tikrai efektyvus, bet jo pasekmės baisios: žiaurumas gimdo žiaurumą. Mušimu neišugdysi gerumo, švelnumo, užuojautos. Smurtas sėja smurtą, o ką pasėsi, tą ir pjausi. Vaikai gimsta nekalti, mes savo žiaurumu paverčiame juos išgamomis, mes visi, kaip bebūtų skaudu tai pripažinti... Visi žudikai, prievartautojai ir kiti blogiečiai, tai ne ateiviai iš Marso, tikrai ne,  jie visi daugiau ar mažiau mūsų broliai, seserys, kaimynai, žemiečiai, tautiečiai. Ir tam tikra prasme, mes visi už juos atsakingi ir už žudikus, ir už aukas.

Neabejoju, kad tai jums aišku ir be mano pamokslų, bet jūsų straipsnyje gana aiškiai juntama “beržinės košės” ilgesio gaida, todėl jaučiu pareigą pareikšti savo ir , manau, visų vaikų ir kitų skriaudžiamųjų vardu griežtą ir kategorišką NE fizinėms bausmėms, kad ir kokiais kilniais tikslais tai būtų siūloma.

Jūsų problema dėl elementarios tvarkos paskaitų metu išsprendžiama labai paprastai. Prieš paskaitą informuokite klausytojus apie tvarką, kurios jie turi laikytis jūsų paskaitoje, tarkim, jeigu jus norite, kad studentas prieš išeidamas iš jūsų paskaitos pakeltų ranką ir atsiklaustų, ar gali išeiti į tualetą, parūkyti, ar dar kokiu kitu reikalu, taip jiems ir pasakykite. Pavyzdžiui, Filharmonijoje prieš koncertą visuomet primena išjungti mobiliųjų telefonų garsą.  Ir norite tikėkite, norite ne - tai veikia. Iš koncerto vidury pasirodymo retai kas išeina, bet kartais būna, ir visi supranta, kad žmogui tikrai kažkas atsitiko, pvz. susuko pilvą. Taigi jūsų minėta studentė galėjo išeiti iš jūsų paskaitos net ne todėl, kad jūsų paskaita buvo nuobodi, bet todėl, kad … sugalvokit, ką tik norit, tik ne tą lūzerišką jūsų kolegų kliedesį.  

Taigi, reziumuojant, ir zuikiui aišku, kad jūsų sunegalavusi studentė neis deginti žmonių bagažinėse, o mes galime leisti pykčio sėklai viešėti gausiai tręšdami ją savo neįgaliais pagraudenimais apie netikusi jaunimą, bet ką pasėsi, tą ir pjausi, ko tikėsies iš jaunimo, tą ir gausi. Jeigu jūs mokysit būsimus Valstybės veikėjus, Seimo narius, Konstitucinio teismo teisėjus, gerbsite juos, nors jie dar tik studentai, nesistengsite dirbtinai ieškoti jų veiksmuose paniekos sau, o vertinsite juos kaip sau lygius (o gal ir pranašesnius už jus, nes jie jauni ir visi keliai jiems atviri), norit tikėkit, norit ne, bet jausitės žymiai geriau ir prasmingiau, nei mokydamas nieko vertus turtingų tėvelių lepūnėlius,  vos surezgančius kelias derančias  tarpusavyje  žodžių sekas, ir nemandagius, nepagrįstai tėvų liaupsinamus nepraustaburnius.

Ipsa olera olla legit!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (60)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.