Pigių skrydžių bendrovės: mažos kainos mainais į komforto trūkumą?

 (11)
Mažų sąnaudų įmonės, kaip ir leidžia suprasti pavadinimas, taiko verslo sprendimus, padedančius kuo labiau sumažinti sąnaudas: t.y. siūlo lėktuvų bilietus už santykinai mažesnę kainą, tačiau neteikiant dalies įprastų, klientų komfortą užtikrinančių paslaugų arba teikiant jas už papildomus mokesčius.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Dažnai šio verslo modelio įmonės vadinamos žemų kainų bendrovėmis arba pigių skrydžių bendrovėmis. Tai netikslus pavadinimas, kadangi mažų sąnaudų verslo modelis ne visuomet užtikrina, jog įmonė gali pasiūlyti pigesnius skrydžių bilietus nei tradicinės kompanijos. Tad manau, kad kaina nėra esminis skirtumas tarp „tradicinės“ ir „mažų sąnaudų“ oro linijų bendrovės.

Mažų sąnaudų oro linijų bendrovės Lietuvoje

2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kartu su naujais reglamentais, taisyklėmis, teisėmis ir prievolėmis, įsigalėjo ir ES vidaus aviacijos taisyklės. Tai leido Vakarų Europos mažų sąnaudų oro linijų bendrovėms pagaliau ateiti ir į Lietuvą bei pasiūlyti naują verslo modelį bei pigius skrydžių bilietus. Nuo 2005 metų Lietuvoje veikia „Ryanair“. „Wizzair“ Lietuvoje įsitvirtino ir pradėjo skrydžius 2011 metais. Nuo to laiko Lietuvoje veikia dvi mažų sąnaudų oro linijų bendrovės, vykdančios skrydžius iš Vilniaus ir Kauno oro uostų.

Verslo modelio išskirtinumas

Pasaulyje mažų sąnaudų oro bendrovių verslo modelis nuo tradicinio skiriasi šiais aspektais:

- Įmonė naudoja tik vieno ar dviejų modelių lėktuvus, taip siekiant sumažinti pilotų apmokymo ir techninio aptarnavimo išlaidas. Detalės, kuras, priemonės lėktuvams perkamos urmu ir ateičiai derantis dėl mažiausių kainų;
- Lėktuvuose nėra verslo ar pirmos klasės, visas lėktuvas vienos klasė. Nėra nurodytų lėktuvo vietų, nėra vietų rezervavimo – taip išvengiama keleivių piktnaudžiavimo ir nepageidaujamo vėlavimo – keleiviai siekia atvykti anksčiau, kad užsiimtų norimas vietas;
- Lėktuvai daugiau laiko praleidžia ore nei ant žemės arba išnaudojami maksimaliai. Renkamasi paprasti, tiesioginiai maršrutai;
- Bilietai parduodami iš anksto, taikoma didėjančios kainos kainodara – kuo lėktuve mažiau likusių vietų, tuo bilietai brangesni. Bilietai parduodami tiesiogiai keleiviams, apeinant kelionių agentūras ar rezervavimo sistemas. Taikomas elektroninis bilietas, atsisakoma bilietų spausdinimo. Reklamose naudojama „grynoji“ skrydžio kaina, t. y. be oro uosto bei papildomų mokesčių;
- Skraidoma iš ir į mažiau apkrautus, ne pagrindinius šalių oro uostus. Taip pat parenkamas laikas, kuomet nėra didelių skrydžių srautų, dažniausiai tai būna ankstus rytas ir vėlus vakaras.

Šio modelio pradininke laikoma „Southwest Airlines“ oro linijų bendrovė, vykdanti veiklą nuo 1971 metų. Būtent tokį verslo modelį taiko Lietuvoje geriausiai žinomos mažų sąnaudų oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizzair“.

Apribojimai

Šis verslo modelis leidžia sumažinti sąnaudas ir tuo pačiu pasiūlyti klientams palyginus mažas kainas. Visgi patogumų atsisakymas, papildomų paslaugų apmokestinimai ir apribojimai dažnai siutina klientus, todėl šalia milijoninio pelno ir augančio skrydžių kiekio per metus, didėja ir kai kurių klientų nepasitenkinimas aptarnavimu ir komforto nebuvimu. Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į keletą aspektų.

Rankinis bagažas. Mažų sąnaudų oro bendrovės nemokamai leidžia įsinešti riboto dydžio rankinį bagažą. „Wizzair“ leidžiamas 42x32x25cm dydžio rankinis bagažas nemokamai. Didesnis, iki 56x 45x25 cm apmokestinamas priklausomai nuo skrydžio trukmės. „Ryanair“ leidžiamas 55x40x20 cm dydžio rankinis bagažas ir ne sunkesnis nei 10 kg. Papildomas svoris apmokestinamas.

Maistas. Maistas lėktuve netiekiamas arba tiekiamas už papildomą mokestį. Į lėktuvą pro patikrinimą galima pranešti ne daugiau kaip 100 ml vandens. Tad norint atsigerti, galima talpas prisipilti tualete, jau praėjus patikrinimą arba pirkti oro uosto parduotuvėje.

Vėlavimas. Pigių skrydžių bendrovės nelaukia vėluojančių. Laukimas kainuoja pinigus, o to leisti mažų sąnaudų bendrovės sau neleidžia. Pavėlavus nors minutę, keleivis neįleidžiamas. Pavėlavus į lėktuvą, pinigai atgal negrąžinami. Kiek žinome, geriausiu atveju pasiūlomas kitas skrydis, jei jame yra laisvų vietų.

Tiesioginiai skrydžiai. Tiek „Ryanair“, tiek „Wizzair“ siūlo tik tiesioginius skrydžius iš vienos vietos į kitą. Jungiamieji skrydžiai nėra siūlomi. Dėl dažnų skrydžio laiko keitimų ar skrydžių atšaukimo, siūloma palikti pakankamai laiko persėdimui, jei reikalingas skrydžio tęsimas.

Tolimesni oro uostai. Abi mažų sąnaudų bendrovės, o ypatingai „Ryanair“ renkasi mažiau populiarius, tolimesnius nuo pagrindinių šalies miestų oro uostus. Tai leidžia pasiūlyti daug mažesnę skrydžio kainą, tačiau keleiviui norinčiam pasiekti galutinį kelionės tikslą tenka daug daugiau mokėti už taksi, autobusą ar traukinį.

Agresyvi politika

Mažų sąnaudų oro linijų bendrovės mažina išlaidas ne vien tik apribodamos patogumus, optimizuodamos pirkimus bei standartizuojant veiklos procesus. Daug pasiekiama auklėjant klientus. Vėlavimo netoleravimas, papildomi mokesčiai už kiekvieną papildomą judesį bei pritaikytas modelis „įmonė visada teisi“. Agresyvi įmonių politika nepriimtina klientams, įpratusiems prie modelio „klientas visada teisus“. Vis dėlto, galimybė įsigyti pigesnius bilietus priverčia paklūsti oro vežėjams.

Itin agresyvią politiką ir požiūri demonstruoja „Ryanair“. Vienas „Ryanair“ įkūrėjų ir dabartinis įmonės vadovas Michael O’Leary žiniasklaidoje vertinamas kaip gana spalvinga ir nelaikanti žodžio kišenėje asmenybė. Jungtinės Karalystės dienraštis „The Telegraph“ surinko ne vieną Michael O’Leary pasakytą „sparnuotą frazę“. Pora pavyzdžių:

1) Apie transatlantinius skrydžius: „Ryanair“ niekada neskraidins keleivių per Atlantą, nes mes negalime to padaryti su „Boeing 737“, nebent būtų stiprus vėjas į uodegą arba keleiviai galėtų paskutinę skrydžio valandą nuplaukti iki kranto“.
2) Apie klientų aptarnavimą: „Žmonės sako, jog klientas visada teisus, bet žinote ką – jie neteisūs. Kartais klientai klysta ir jiems reikia tai pasakyti“.

Ypatingai agresyvi politika nukreipta į oro uostus. Pigių skrydžių bendrovės pritraukia didelius keleivių srautus. O pasirinkdamos nepagrindinius oro uostus, jos atgaivina ant bankroto ribos esančius ar mažai pelningus oro uostus. Todėl itin deramasi dėl oro uosto mokesčių ir kitų oro linijų bendrovei tenkančių mokesčių.

Konkurencija

Agresyvi politika vykdoma ir tarp pačių įmonių. Konkurencijos pavyzdys: 2005 metais Lietuvoje pradėjęs veikti „Ryanair“ atgaivino Kauno oro uostą ir užsiėmęs lyderio pozicijas vykdė reguliarius skrydžius įvairiomis kryptimis. 2011 metais į Lietuvą atėjęs „Wizzair“ pradėjo vykdyti skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Išsigandęs konkurencijos bei keleivių srautų sumažėjimo, „Ryanair“ įsteigė bazę ir Vilniuje.

Vis dėlto konkurencija tarp šių oro linijų bendrovių pastebima Lietuvoje, nėra tokia ryški kitose šalyse. Organizuojamos skirtingos skrydžių kryptis, nedaug jų sutampa. Dažniausiai dėl to, kad oro linijų bendrovės įkūrusios bazes skirtinguose oro uostose. Tad tiesioginės konkurencijos nėra.

Skrydžių kryptys iš Lietuvos

„Wizzair“ vykdo skrydžius šiomis kryptimis: Londonas (Lutonas), Donkasteris, Liverpulis, Eindhovenas, Milanas, Roma, Barselona, Bergenas, Oslas, Stavangeris, Trondheimas, Paryžius, Dortmundas.

„Ryanair“ vykdo skrydžius šiomis kryptimis: Dublinas, Korkas, Lidsas, Liverpulis, Londonas (Stanstedas), Briuselis, Chanija, Barselona, Milanas, Roma, Oslas, Paryžius, Brėmenas, Diuseldorfas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (491)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (64)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.