Pervargusi motina kovodavo su jausmu stipriau pastumti vežimėlį

 (98)
Susilaukusi kūdikio, pastačiusi dukrytę ant kojų tikrąja ta žodžio prasme, t.y. jai pradėjus vaikščioti, socialinio tinklapio sienoje didžiosiomis raidėmis užrašiau: „Nuo šiol kiekvienai pasaulio mamai pastatyčiau po paminklą.“
© Shutterstock nuotr.

Nors vaikus labai myliu, nors tai didžiausias gyvenimo džiaugsmas, nors tai mūsų ateitis, nors niekas neatstos tų emocijų, kurias gauname augdami kartu su savo vaiku, bet asmeniškai man, po vienerių metų ir mėnesių gyvenimo su savo nuostabiąja dukryte, ne kartą sukosi juostelė atmintyje su įrašu iš „nėštukių“ kursų – niekada nepasiduokite norui papurtyti kūdikio,geriau minutei jį palikite ir nusiraminkite, išėję į kitą patalpą.

Tada norėjau mesti akmenį į kiekvieną lektorę, tą pasakiusią nėščiosioms. Paskui (ir dabar), nemiegodama ilgiau nei valandą be pertraukų per 1,2 metų, augindama dukrytę viena, pasiekdavusi tokią būseną, kad nebesuprasdavau, kas aš esu, nors nevartoju jokių „papildų“, pastebėdavau tą norą – stipriau pasupti vežimėlį, palinguoti lovytę... Žinoma, vaikai skirtingi, ne visi nemiega, ne visi yra tokie jautrūs.

Po metų grįžusi į darbus, jau pirmą dieną turėjau kelis darbinius susitikimus, kuriuose per kiekvieną darbų paskirstymą nuskambėdavo frazė, kad vieną ir kitą darbą darau aš, nes aš esu pilna jėgų po atostogų. Mintyse, pridėdavau – „Motinystės „atostogų“...

Šiandien aš nežinau, iš kur jėgų semiasi supermamos. Mamos, kurios turi bent du ir daugiau vaikučių ir siekia stulbinančių karjerų. Garbės žodis, nežinau. Sunku patikėti, kad žaviosios karjeristės augina vaikus bė auklių pagalbos, kad randa 24 valandose laiko pasirūpinti vaiku, vyru, namais, darbu, ir tobulai atrodo pačios. Baltai nuoširdžiai pavydžiu toms, kurios sugeba. O man pirmieji motinystės metai padėjo atrasti geras makiažo priemones, kurios užmaskuoja nemigos naktis paakiuose.

Labai myliu savo stebuklą, labai noriu ją užauginti nepataikaujančią, nenuolankiąją griežtai visuomenei, o gerą, su savo nuomone, mergaitę. Bet bent jau šiuo metu aš garsiai sakau, kad vienas vaikas – ir taip labai daug.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.

Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.

Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?

Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.

Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (336)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (102)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.