Dar vėliau susikūrė Romos imperija ir tiesioginė demokratija prarado prasmę – išsivystė atstovaujamoji demokratija. Valdė tautos atstovai, atsakomybė išaugo už visą imperiją. Po kurio laiko imperija sugriuvo. Mano asmeninė nuomonė – kuo didesnis objektas, tuo sunkiau jį valdyti, kuo daugiau piliečių, tuo sunkiau mažai grupelei juos atstovauti.
Visa tai, mano manymu, didele dalimi lėmė imperijos žlugimą. Per didelė teritorija, per daug gyventojų vienam valdžios vienetui, tampa neįmanoma centralizuotai valdyti atskiras teritorijas. Taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai imperijos žlugdavo pasiekusios tokį dydį, kai tapdavo sunku valdyti tokį vienetą. Galėčiau daryti tokias išvadas: kuo mažesnis objektas, tuo lengviau ir efektyviau galima jį valdyti; kuo mažiau piliečių atstovauja valdžios atstovas, tuo teisingiau jų interesus gali atstovauti.
Dabar Lietuvos valdymo forma yra atstovaujamoji demokratija. Tačiau atlikau tokį paprastą socialinį tyrimą - mane supančių žmonių paklausiau, kas atstovauja jų interesus Seime? Jei dalis žinojo už ką balsavo, tai kas juos atstovauja tiksliai didžioji dalis pasakyti negalėjo. Tie, kurie pasakė, įvardijo partiją, ar konkretų Seimo narį už kurį balsavo, tačiau po antro klausimo „ar manote, kad jūsų interesai atstovaujami tiksliai?“ negalėjo atsakyti.
Žodžiu, mano išvada: eilinis pilietis nežino, kas atstovauja jo interesus, o žinantieji yra nepatenkinti. Šiuo metu grubiai tariant balsuoji lyg ir už vienus, valdžioje atsiranda kiti, o kai po pusmečio tokios valdžios nebenori, turi kentėti 4 metus iki kitų rinkimų. Situacija tokia, kad vyksta konkurencija tarp politinių partijų, bet eilinio piliečio interesas lieka užriby. Nebeaišku, kas ką atstovauja ir susidaro tokia betvarkė, kai niekas niekam neatsakingas, turiu omenyje realią atsakomybę, o ne teorinę.
Mano manymu, tokia valdymo forma neveikia. Aš siūlyčiau sujungti tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos modelius, ir sukurti naują, dar (mano žiniomis) niekur netaikomą valdžios modelį, kai valdžia yra tiesiogiai suteikiama tautai, kai kiekvienas pilietis turi teisę pareikšti savo nuomonę jei yra nepatenkintas savo atstovu valdžioje. Nepatenkinti rinkėjai turėtų teisę atšaukti savo atstovą ir deleguoti kitą, jei pirmasis nepateisino lūkesčių.
Per du dešimtmečius Seimas išsigimė, be rinkėjų kontrolės ir su spaudimu iš šalies dabar, manau, yra atstovaujami ne piliečių interesai, bet asmeniniai didelio kapitalo interesai, ir tu nieko negali pakeisti 4 metus. Vėliau susikuria nauja partija, galvoji, gal šitie kažką kitaip darys, tačiau paaiškėja, kad vėl tas pats, vėl lauki 4 metus. Būna retkarčiais sublizgėjimų, deja, jie sutampa su naujais rinkimais, tik tada prisimenamas rinkėjas, pilietis. Sistema, mano manymu, neveikia.
Aš atsiprašau žmonių, balsavusių už konstituciją ir kartu už valdžios aparato formą, tačiau per du dešimtmečius, manau, visi įsitikinome, kad toks aparatas neveikia, tai gal laikas pakeisti ją? Kuo pakeisti? Sunku pasakyti, kas veiks, bet aš turiu idėją, kaip kontroliuoti valdžią ir neleisti jai elgtis kaip ji nori. Žodžiu, iš esmės keisti valdžios aparatą, tik kaip?
Nors aš ir kritikuoju esamą valdžios formą, man nepatinka tokie žmonės, kurie skundžiasi, bet nesiūlo, ką ir kaip keisti, todėl stengdamasis pats toks nebūti bandysiu aprašyti, kaip aš įsivaizduoju valdžios modelį.
Pradėkime nuo anksčiau minėto gana populistinio šūkio – „valdžią tautai“. Pasistengsiu plačiau paaiškinti, ką tuo noriu pasakyti. Lietuvoje šiuo metu yra atstovaujamosios demokratijos valdymo forma. Principo nesiūlau keisti, tačiau manyčiau, kad reiktų šiek tiek koreguoti detales. Kaip aptariau anksčiau, geriausiai kiekvienas pilietis savo valią išreikšdavo Senosios Graikijos laikais, kai būdavo tiesioginė demokratija.
Atstovaujamoji demokratija tiesiog neįstengia taip gerai atstovauti kiekvieno piliečio. Todėl mano siūlymas yra sujungti šias abi valdymo formas, ir suteikti piliečiui teisę arba pačiam išreikšti savo nuomonę, arba leisti už jį tai daryti išrinktam atstovui. Na, bendrais bruožais tai atrodytų taip: kol atstovas teisingai atstovauja rinkėją, viskas vyksta taip kaip dabar, bet jei rinkėjo nuomonė nesutampa su atstovo, arba jei jis nori išreikšti savo pabrėžtinai asmeninę nuomonę, jis galėtų pasinaudoti savo piliečio teise ir pareikšti savo asmeninį balsą.
Pabandykime panagrinėti detaliau. Tiesioginė demokratija išnyko, nes tapo praktiškai neįmanoma suskaičiuoti kiekvieno piliečio balso, tačiau šiuo metu pasiektas toks technologijų išsivystymas, kai tai vėl tampa realu. Yra daugybė būdų, kaip autorizuoti asmenį elektroninėje erdvėje - prisijungimas per banką, pasinaudojant asmens tapatybės kortele ar elektroniniu parašu. Žodžiu, technologijos tai leidžia ir užtikrina tapatybės saugumą.
Mano siūlymas yra suteikti balso teisę kiekvienam piliečiui. Grubiai 3 mln. gyventojų padalinti 141 seimo nariui, yra po ~ 20tūkst. piliečių. Taigi, vienas Seimo narys atstovauja 20 tūkst. piliečių. Tačiau kurių? Aš norėčiau viską sukonkretinti. Tarkime, vietas Seime dalinti pagal rajonus: jei rajone gyvena 20 tūkst. piliečių, tuomet iš to rajono į Seimą renkamas 1 seimo narys, jei 40 tūkst. - 2, ir taip toliau. Aišku, piliečių skaičius nebūna toks „apvalus“, todėl turėtų būti tam tikros paklaidos, tarkime vienas Seimo narys gali atstovauti nuo 15 tūkst. iki 25 tūkst. Žodžiu, pagal rajono gyventojų skaičių - atitinkamas skaičius atstovų Seime. Žiūrint dar smulkiau, jei piliečių daugiau nei galima atstovauti vienam Seimo nariui, piliečius skirstyti pagal seniūnijas, kad susidarytų reikiamas atstovaujamųjų skaičius.
Visa esmė – sukonkretinti, kas ką atstovauja ir kam yra atsakingas. To pavyzdys galėtų būti šiuo metu veikianti vienmandačių apygardų sistema, tačiau viskas dar aiškiau ir tiksliau suskirstyta. Tarkime, to pasiekėme ir vienas Seimo narys atstovauja tam tikrą skaičių konkrečių piliečių, kuriems ir yra atsakingas. Taip viskas būtų jau žymiai švariau nei yra dabar. Dar pridėkime technologijų suteiktą galimybę elektroninėj erdvėj autorizuoti asmenį, ir suteikime jam teisę balsuoti pačiam. Ką gausime? Ogi Seimo narį, kuris, grubiai tariant, turi 20 tūkst. balsų, plius kiekvieno iš tų balsų teisę pareikšti savo nuomonę.
Sistema veiktų maždaug taip: kažkokiu klausimu patys savo balsą išreiškia 5 tūkst. piliečių, vadinasi atstovui lieka 15 tūkst.. Kitaip tariant, balsai nesidubliuoja, atstovas atstovauja tik tuos rinkėjus kurie patys nepareiškė savo nuomonės, tai gali būti dėl kelių priežasčių: arba atstovas gerai atstovauja rinkėjus, arba tas klausimas konkrečiam rinkėjui yra neaktualus.
Ko mes tuo pasieksime? Bus aiškiai sukonkretinta, ką atstovauja išrinktasis ir kam jis atsakingas. Turint tokią situaciją būtų galimybė rinkėjams atšaukti savo susikompromitavusį atstovą ir išrinkti kitą nelaukiant kitos kadencijos. Valdžia būtų suteikta tautai, nes sudarytos sąlygos visų pirmą tiesiogiai kontroliuoti savo atstovą ir pareikšti savo nuomonę. Taigi jei atstovaujamoji demokratija veiks puikiai, niekas iš esmės nepasikeis, bet jei netenkins lūkesčių - piliečiams bus suteikta teisė ir sąlygos kažką pakeisti.
Smulkmenas, aišku, dar reikėtų derinti. Sakykime, aš siūlyčiau per notaro patvirtintą įgaliojimą savo balso teisę perleisti šeimos nariui, taip pat balso teisę suteikti vaikams, nes jie irgi turi savo interesų, kurių šiuo metu niekas neatstovauja, tiesiog iki pilnametystės juos atstovautų tėvai. Na, pavyzdys galėtų būti keturių asmenų šeima su dviem vaikais, tarkime vyras arba moteris pasinaudodami šia galimybę galėtų turėti 4 balsus, dar pridėkime garbaus amžiaus tėvų balsus…
Esmė - vienas šeimos narys galėtų atstovauti kitus šeimos narius, būtent šeimos, nes tai nesudarytų sąlygų balsų pirkimui. Bet čia jau smulkmenos, pradžioje aptarkime esmę. Galvokime, kad pagrindinį valdžios aparatą pakeisime mano siūlomu modeliu, kai kiekvienas pilietis, turintis aiškų savo atstovą, turės galimybę jį kontroliuoti ir savo asmeninio balso teisę. Taip politinės partijos praras įtaką, nes bus renkamas asmuo, ne partija. Kalbant apie vyriausybę, ministrai taip pat turėtų būti renkami tiesiogiai, nes šiuo metu galiojančia tvarka šie postai yra tik partijų įtakos objektas. Ir, pavyzdžiui, medikas tampa krašto apsaugos ministru, absurdas… Tiesioginiai rinkimai išspręstų kompetencijos klausimą ir sumažintų partijų įtaką.
Nuobaudos, lengvatos, akcizai ir panašiai. Aš turiu omenyje koreguojamus dydžius, kad jie būtų pritaikomi individualiai, nekalbu apie atskirų įstatymų, prieštaraujančių Lietuvos įstatymams, paketą. Aišku, savivaldybė turėtų turėti ir savo biudžetą. Sakykime, kad dalis bendrų mokesčių būtų pervedama valstybės biudžetui, kur jie būtų panaudojami valstybinės reikšmės klausimams, bet didžioji dalis liktų savivaldybėms, plius jei savivaldybė nusistačiusi didesnį mokesčių tarifą, tai daugiau ir lieka, savivaldybės savo biudžetą naudoja pagal piliečių poreikius vietiniu mastu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad turint autonomiją sąvoka „vietiniu mastu“ būtų žymiai platesnė nei yra šiuo metu, ir savivaldybės biudžetas būtų didesnis nei yra dabar, bet didesnės teisės ir galimybės eitų kartu su didesne atsakomybę ir pareigomis.
Dalis valstybės įsipareigojimų pereitų savivaldybėms. Nieko neturiu prieš politines partijas, nes atstovaujama partija atspindi žmogaus idėjas, tačiau rinkimai turėtų būti tik tiesioginiai ir, anksčiau minėtu principu, mero rinkimai taip pat tiesioginiai. Tarybos vietų skaičius padalintas pagal seniūnijas ar panašiai, žodžiu, kad būtų aišku, kas ką atstovauja ir kam yra atsakingas. Trumpai – savivaldybė, kaip mini valstybė, yra savarankiška ir turinti teisę koreguoti pagal savo poreikius bendrai priimtas orientacines normas, rinkimai tiesioginiai. Manau, sumažintas valdymo objektas ir tiesioginiai rinkimai, aiškios pareigos ir atsakomybė, padidintos teisės, galėtų leisti lengviau kontroliuoti valdžią, tiksliau, atstovauti piliečius ir padidintų motyvaciją vietos valdžiai stengtis dėl savo rajono.
Sutinku, ne visos savivaldybės yra vienodų pajėgumų. Tačiau suteikus autonomiją savivaldybės būtų neišvengiamai priverstos pačios rūpintis, kaip pritraukti ir skatinti verslą, nuspręstų, kiek joms realiai ko reikia ir kur leisti/investuoti pinigus, visa tai būtų lengvai kontroliuojama rinkėjų.
Valstybės vaidmuo šioje situacijoje būtų trumpalaikė parama, vienkartinės finansinės „injekcijos“, lengvatinės paskolos ir kiti būdai padėti konkrečiai savivaldybei atsigauti po netikėtų situacijų. Pradžioje gal pagalbos reikėtų ir daugiau, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - visos savivaldybės turi būti savarankiškos.
Tiesioginiai rinkimai užtikrintų, kad rinkėjas žinos kas jį atstovaują ir kaip, esant reikalui turės galimybę pakeisti savo atstovą. Sumenkinus politinių partijų įtaką bus išvengta kovos dėl populiarumo ir asmeninių interesų vaikymosi. Įpareigojus išrinktąjį duoti ataskaitas savo rinkėjams ir suteikus galimybę atšaukti atstovą, bus užtikrintas geras ir efektyvus politikų darbas.
Turint tokį valdžios modelį būtų žymiai skaidresni rinkimai, aiškiai apibrėžta kas ką atstovauja, suteikta galimybė kontroliuoti valdžią ir teisė išreikšti savo nuomonę. Suteikus savivaldybėms didesnę autonomiją, esant mažesniems valdymo objektams būtų paprasčiau spręsti vietinius klausimus. Ir imant tiek valstybės mastu, tiek ir savivaldybės, pilietis būtų svarbiausias elementas. Taigi, valdžią tautai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!