Pamokymas įžymybėms: jei demonstruojate meilę gyvūnams, nepamirškite ir kailinių nedėvėti

 (10)
Neseniai skaičiau straipsnį apie vieno kailių salono gimtadienį, kuriame žinomi Lietuvos žmonės žengė podiumu ir demonstravo kailiniu. Didžioji dalis jų buvo moterys, kurios ne vieną kartą žiniasklaidoje pasakojo apie savo augintinius, demonstravo begalinę meilę jiems, taip pat platino nuotraukas iš gyvūnų prieglaudų ir ragino aukoti šiems nelaimėliams. Juk jos taip myli gyvūnus...
© AFP/Scanpix

Gyvenime stengiuosi nebūti kategoriška ir bandau lanksčiai žiūrėti į įvairias situacijas, bet kailiniai yra ta tema, kuria pasisakau be jokių išlygų ir smerkiu visus, kurie juos dėvi. Mahatma Gandhi yra pasakęs, kad apie visuomenės moralę galime spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su gyvūnais. Garsūs žmonės turi būti tie, kurie rodo pavyzdį ir savo elgiasiu skatina kitus elgtis panašiai. Šiuo atveju jie parodė, kad nieko blogo yra nužudyti gyvūną dėl savo tuštybės.

Kailiniai man yra žmogiškos arogancijos, veidmainiškumo ir paviršutiniškumo simbolis. Vienintelis tikslas, kodėl gyvūnėlis yra nužudomas yra tai, kad kažkam jo kailis yra tiesiog gražus. Ne dėl to, kad to kailio mums reikia išgyvenimui, ne dėl to, kad jis kažkam padės, o dėl to, kad gražu. Kai kas pasakys, kad su kailiniais yra šilta. Nejuokinkit, didžiąją dalį laiko mes praleidžiame uždarose patalpose, o iš namų iki mašinos galime nueiti ir su kitais drabužiais.

Visame pasaulyje garsūs žmonės savo pavydžiu skatina visuomenę būti atsakinga ir humaniška. Tokios žvaigždės kaip Charlise Theron, Pamela Anderson, Paul Mcartny, Eva Mendes, Natali Portman, dalyvauja PETA akcijose ir šviečia visuomenę apie tai, kokias kančias patiria kailiams auginami gyvūnai. Tačiau mūsų žvaigždės vieną dieną gailiai virkauja gyvūnėlių prieglaudoje, o kitą - pakiliai demonstruoja kailinius, kurie gali būti pasiūti iš keliasdešimt žiauriai nužudytų gyvūnų kailių. Ironiška, ar ne?

Ir pabaigai, tik keli faktai apie tai, iš kur atsiranda kailiniai:

1. 85% kailinių pagaminti iš kailių fermose auginamų gyvūnų, kurie laikomi žiauriomis sąlygomis: perpildytuose purvinuose narvuose, sukeliant fizines ir emocines kančias, o galų gale gyviems nudiriant kailį;

2. Kinijoje, iš kurios gaunama didžioji kailių dalis, nehumaniškai gyvūnus kailiams auginantys asmenys nėra baudžiami, įstatyminė bazė nėra tinkamai sutvarkyta, o gyvūnų teisės nėra tinkamai apsaugotos;

3. Kinijoje daugiau nei 2 milijonai kačių ir keli šimtai tūkstančių šunų laikomi nelaisvėje ir kankinami jiems gyviems nudiriant kailį;

4. Trečdalis JAV parduodamų kailių gaminami iš gyvūnų, kurie nužudomi plieniniais spąstais- kai metalinės konstrukcijos sutraiško gyvūnėlio galūnes. Jis nebegali pajudėti ir miršta didžiausiose kančiose;

5. Kailis nėra atliekamas produktas. Dauguma žmonių mano, kad, pavyzdžiui, triušo kailis panaudojamas po to, kai gyvūnai paskerdžiami mėsai, tačiau tai yra netiesa. Didžioji dalis kailių gaunami iš kailių fermų, kuriose gyvūnai žudomi tik dėl jų kailiuko;

6. Gali prireikti iki keliasdešimtis gyvūnų, kad pasiūtume vienus kailinius.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (37)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.