Nuvežus šuniuką šiuo adresu, nieko neradau namie. O man reikėjo grįžti į darbą. Gyvename Kauno r., pas save jo vežti negalėjau, tai per toli, taigi pradėjau ieškoti, kur galėčiau priglausti tą kalytę porai valandų, kol, kaip tikėtina, grįš iš darbų jos šeimininkai.
Kai jau buvau bepuolanti panikon dėl to, kad neturiu kur padėti šuns, o ir automobilyje palikti negaliu, prisiminiau turinti telefono nr. veterinarijos gydytojo, kur skiepiju savo gyvūnus. Jis maloniai ir visai nesavanaudiškai sutiko man pagelbėti ir iki vakaro priglausti šuniuką klinikos patalpose. Atvažiavus darbuotojos dar patikrino gyvūną, ar neturi „čipo“, kuris padėtų nustatyti šeimininką, bet deja. Nesijaučiau ramiai, nes nežinojau, ar rasiu šeimininkus vakare. Laikau namie šunį ir tris katinus, taigi namo nelabai ryžčiausi vežti dar vieno.
Susiskambinau su „Penkta koja“, kurie taip pat sutiko padėti, jei reikės. Nuvažiavusi po darbo radau šuns šeimininką, kuris apsidžiaugė rastu augintiniu, taigi viskas baigėsi laimingiausiai kaip bebuvo įmanoma. Noriu pasidžiaugti, kad mieste tikrai yra žmonių, kuriems rūpi gyvūnai ir kurie pasiryžę pagelbėti neieškodami naudos, o tiesiog dėl to, kad juos myli.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!