Nusprendė pasikeisti pensijos kaupimo sutartį – sulaukė pribloškiančio banko atsakymo

 (113)
DELFI nuolat matau tekstus apie tai, kaip sunku žmonėms gyventi – kaip per mažai jie uždirba, per daug išleidžia ir panašiai. Vieni sako „mes gyvename blogiausiai už visus“, kiti atgal šaukia tą patį. Man atrodo supratau, kas yra blogiausia – mus visus kasdien gąsdina ir perspėja, bet kai tik paklausi, ką gali dėl to padaryti, valstybė atkiša špygą.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Man pačiam dabar 36 - eri metai – laikas bėga, vaikai auga, mintys apie senatvę vis dažniau šauna į galvą. Pagalvoju, kaip pats atrodysiu po 30-ies metų, kur bus vaikai, kaip sudursiu galą su galu. Neslėpsiu, pensininkų situacija atrodo liūdniausia iš visų. Jaunimas dar turi bent teorinius šansus kažką pakeisti, blogiausiu atveju ieškoti vietos kitose šalyse. Pensininkai tokių vilčių nebeturi.

O neseniai teko skaityti, kad 2060 m. pensija daugumai sieks ne daugiau 30 procentų atlyginimo, nes visuomenė sensta. Kad ateityje su pensijomis bus daug blogiau – patvirtino ir Lietuvos bankas, ir valdžia, ir pensijų skaičiuoklės rodo tą patį.

Pats kaupiu jau dešimtmetį, kai pasirašiau sutartį su banku. Bet tik minimalų kaupimą nukreipiantį „Sodros“ kelis procentus į pensijų fondą. Dabar jau skamba perspėjimai, matau, kad to neužteks, o ir šiaip šiandien uždirbu daugiau, todėl noriu persirašyti į kaupimą su valstybės pagalba, kai man papildomai nukreipiant kelis procentus nuo algos, valstybė skatindama prideda dar kelis procentus. Gal ir reikėjo anksčiau, gal čia mano klaida, bet perspėjimai labiau taupyti niekada dar neskambėjo taip garsiai, todėl turbūt geriau vėliau negu niekada.

Bet banke atsakymas pribloškė – sutarties pakeisti jau neleidžiama. Paklausiau patarimo draugo, kuris dirba draudimo srityje, ir jis pasakė tą patį, kad tokio perėjimo niekam neleidžia.

Kaip čia yra? Sakoma, reikia taupyti, net nereikia, o būtina taupyti, kitaip po 30 - ies metų išėjęs į pensiją negausi nieko. Aš už taupymą, jei reikia pradėti ruoštis senatvei nuo jaunystės, vadinasi, reikia. Bet kaip, po velnių, tai padaryti?!

Aišku, galima sakyti, kad kaupk pats sau individualiai, bet tai galima visada. Kodėl valstybė skambina pavojaus varpais, kaip viskas bus negerai, jeigu žmogui nesuteikiama jokia galimybė tos ateities pasikeisti? Kur logika, jei mano kolega pradėjęs kaupti su valstybės paskatinimu prieš dvejus metus pensijoje galės padoriai gyventi, o aš, nors dirbu tą patį darbą ir moku tuos pačius mokesčius, jau nebegalėsiu?

Aš juk neprašau, kad dėl manęs būtų išrastas kažkoks naujas kaupimas ar pagal mano norus sutvarkoma visa sistema, bet jei jau yra veikianti sistema, noriu, kad man leistų ją pasinaudoti!

Manau, Lietuvos didžiausia problema yra būtent žodžių ir darbų nesuderinamumas. Jeigu žmogui nesuteikiama jokia galimybė taisyti savo ateities, kam tada gąsdinti apie laukiantį skurdą – jis vis tiek bejėgis ką nors pakeisti.

Sakyti žmonėms „būtina taupyti, kuo daugiau ir kuo greičiau“, o tada nė piršto jiems padedant nepajudinti yra labai nesąžininga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susidūrėte su problema, užfiksavote įvykį ar norite pasidalinti įdomiomis istorijomis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Atsiradęs kačiukas vos nesujaukė tuoktuvių planų – teko imtis keistų priemonių (5)

Turėti augintinį malonus, tačiau nepigus malonumas ir tai aš išbandžiau savo kailiu. Prieš tris mėnesius mano sužadėtinė prie laiptinės rado mažą juokų maišelį – mielą kačiuką. Pasak kačiuko (o tiksliau, jo antkaklio) jis buvo vardu Mogis.

Nurimus Plungės „kultūrinių mainų“ skandalui: mokyklos turėtų stengtis labiau ugdyti patriotiškus piliečius (66)

Neseniai buvo kilęs triukšmelis dėl vieno rajono švietimo skyriaus nuvežtų paauglių į neva kultūrinę-pažintinę stovyklą į Rusiją. Neva ten buvo tik kultūra ir menas be jokios politikos. Nors kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tačiau dabartinė Rusija – ne ta šalis, kurioje politika atskiriama nuo kitų sričių.

Ištekėjusios moters verdiktas: vestuvių svečiai turi dovanoti mažiausiai 300 eurų (777)

Aš manau, kad į vokelį padoru dėti nuo 300 eurų. Kodėl? Todėl, kad tai – ypatinga šventė ir toks jau tas kultūringų žmonių įprotis (paminėti ją su pinigais). 50-100 eurų yra tinkama suma gimtadieniui ar Kalėdoms, o vestuvės, sutikime, yra labai svarbi šventė.

Maži Seimo narių padėjėjų atlyginimai: ar jie skiriami pritraukti tik gražias studentes? (88)

Žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie Sauliaus Skvernelio užslėptą norą pasikelti sau atlyginimą. Ir nieko čia tokio, nes, tiesą pasakius, mūsų parlamentarai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių parlamentų nariais – skurdžiai.

Kodėl lietuviams sunku mažinti greitį – kaltas ne tik mūsų nedrausmingumas (72)

Greičio mažinti nepavyksta ne todėl, kad skubame ar esame nedrausmingi, bet dar ir todėl, kad daug kur infrastruktūros aplinka neatitinka joje reikalaujamo greičio.