Nuomonė. Gal žinote, kas yra Kauno meras?

 (41)
Mielieji, gal žinote, kas yra Kauno meras? Jeigu žinočiau, pasiūlyčiau jam apsilankyti visai netoli Kauno - Birštone arba Alytuje, tolėliau – Druskininkuose arba Telšiuose. Tepasižiūri, kaip atrodo šių miestų gatvės bei šaligatviai ir kaip atrodo žmonės. Tepasižiūri, kaip šie žmonės vakarais su savo šeimomis leidžia laiką parkuose ir aikštėse. Tepasižiūri į tų šeimų vaikus, besivažinėjančius riedučiais, dviratukais ar net riedžiais, krykščiančius prie apšviestų ir grojančių fontanų.

Tepasiaiškina, kokie aitvarai į šių miestų biudžetus suneša turtus, kurie, kažkodėl paskiriami ne savų partijų ir jų vadukų iždams papildyti, o miestų infrastruktūrai gerinti bei žmonių laisvalaikiui grąžinti.

Vis dėlto, kas yra Kauno meras? Jeigu žinočiau, paklausčiau jo, kas yra atsakingas už saugaus eismo organizavimą mieste. Juk turėtų būti tam tikra struktūra, kurios darbuotojai analizuoja automobilių eismą, avarijas ir jų priežąstis ir operatyviai priima sprendimus, gerinančius situaciją. Štai, pavyzdžiui, Savanorių prospekto ir Mackevičiaus gatvės sankryžoje avarijos įvyksta kone kiekvieną savaitę. Betgi kaip neįvyks, jeigu tiek į kalną važiuojantys automobiliai, tiek ir važiuojantys miesto centro link nuo reguliuojamos sankryžos ties parduotuve „Iki“ sugeba išvystyti tokį greitį, kad bandantys kaip nors įsisprausti į Savanorių prospektą iš Mackevičiaus gatvės, neišvengiamai papuola į spąstus.

Tik ačiū Dievui, kad kol kas nėra skaudžių pasekmių (bent man tokie įvykiai nežinomi). O juk priešais Saulės gimnazija. Ir nėra kam pasirūpinti, pavyzdžiui, sumažinti greitį šiame ruože iki kokių 30 km/val., gal įrengti perėją ties Saulės gimnazija, gal imtis kitų eismo ir žmonių saugumą užtikrinančių priemonių. Negi laukiama tragiško įvykio, po kurio sukruta net visa vidaus reikalų ministerija? Toks įspūdis, kad tiek apie situaciją šioje sankryžoje, tiek ir apie eismą kitose sankryžose miesto galvos nieko nežino.

O gal Kaunas neturi mero? Neturi ir neturėjo? Tiesa, atkurtos valstybės pirmaisiais metais bandė būti merais ubagų karaliai ir šalikėlių pardavėjai. Betgi kur jie galėjo nuvesti miestą ir miestelėnus? Nebent pas ubagus arba, dar blogiau, į ubagus. O ko gi galima išmokti iš ubago? Tokių „merų“, manau, tikrai nereikėjo, nes ubagų ir turgelių ir be jų pastangų turime pernelyg daug. Lygiuotis reikėjo ne į tinginius ar sukčius, o į tokius miestų ir miestelių vadovus, kaip Druskininkų, Klaipėdos, Telšių.

Bandė būti Kauno merais ir apsukruoliai, pamiršę ar net ir nežinoję bent jau kelių pagrindinių valdžios priesakų: „Tik tas, kas laikosi moralės normų, gali vadovauti“ (Konfucijus), „Jeigu nori būti pirmas – tarnauk“, „Jeigu rankos švarios ir kaklaryšis blizga, tai dar nereiškia, kad ir sąžinė švari“. Mano galva, susitvarkė šie apsukruoliai savo gerbūvį sau ir kelioms kartoms į priekį. O ką davė miestui?

Buvo ir vilionių - Kaunas kažkada bandė prisivilioti tuometinį Vilniaus merą - net nemažą išpirką buvo pasiūlęs, bet taip nieko ir nepavyko.

Tai, vis dėlto, ar yra Kaune meras? Nes bėda tokiam miestui be vadovo. Darbo yra labai daug. Pirmiausia, reikia šeimininkiško žvilgsnio į miestą. Niccolo Machiavelli rašė, kad „blogas generolas veda savo karius į mūšį, geras generolas siunčia savo karius į mūšį“. Tačiau, perkėlus šią tiesą į mūsų laikus, manau, ne viskas joje teisingai, kadangi šiuolaikiniai valdininkai yra pamiršę tokias sąvokas, kaip garbė, pareiga, sąžinė. Juk ne veltui yra juokaujama, kad tinkamai išdresiruota sąžinė niekada negraužia savo šeimininko.

Taigi, reikėtų šeimininkiško žvilgsnio į miestą. Norėčiau pamatyti tokį ūkininką, kuris nemato, kad jo aruoduose pelės šeimininkauja, kuris nežino, ar užteks duonos iki kito derliaus. Vis dėlto pačiam reikėtų matyti tas gatves ir šaligatvius, kur paskutinis remontas buvo atliktas prieš tris-keturis dešimtmečius, reikėtų pačiam matyti naujai atidarytą ir jau remontuojamą Vilijampolės tiltą, kur smėlis su valomais dažais nuo atitvarų beriamas tiesiai į Nerį, reikėtų pačiam žinoti, kur ir kaip leidžia laisvalaikį miestelėnai su savo šeimomis, kaip atrodo Ąžuolyno parkas, kodėl veikia šviesoforai (ypač savaitgaliais) tokiose sankryžose, kuriose iš skersinių gatvių įvažiuoja daugiausiai po automobilius per parą, kodėl miesto fontanai pavirto įrenginiais, kuriuose galima būtų tik „kilbukus“ auginti bei daugelį kitų kasdieniškų dalykų. Nes juk atsakingos tarnybos, kurios veisiasi kaip maliariniai uodai, labai gerai atlieka tik vieną funkciją – pasirūpinti savimi.

Tačiau norint turėti požiūrį, reikia pažinti esmę. Žmogui vystantis, visų pirma išsivysto širdis, o smegenys bei visi kiti pojūčiai atsiranda gerokai vėliau. Reikia dažniau pasiknaisioti savo širdyje, nes ji geriausiai ir seniausiai viską žino. Reikia mylėti savo miestą ir gerbti kitus.

Gal ir gerai, kad Kaunas iki šiol neturi mero. Tik įsivaizduokit, kaip tas vargšelis turėtų jaustis, berodydamas savo miestą garbingiems svečiams - nors skradžiai žemę prasmek.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.