Ir niekas nenorėjo girdėti, kad greičiausiai tai buvo ne litai, o kronos ir kad ta suma yra nesumokėjus mokesčių, taigi tenka atimti mažiausiai 33 proc. iš 42 300, lieka 28 341 kronos.
Už būstą sumoki 7000 – 12 000 kronų. Elektra, internetas, mobilusis telefonas, automobilio kuras ir draudimas, mokesčiai už kelius pajamas dar aptirpdo 3000-4000 kronų. Tada dar atimkime 3000-4000 kronų už maistą. Šios sumos – jei tavo išlaidos normalios, o ne bandant taupyti, susiveržiant diržą ir apskaičiuojant kiekvieną žingsnį, nuvažiuotą kilometrą, nemedžiojat maisto su nuolaida.
Taigi, po šių išlaidų lieka apie 10 000 kronų, kurias galima sutaupyti. Sveikinu, jei žmogus yra iš tų laimingųjų, kurių pajamos sudaro apie 500 000 kronų per metus, sąrašo. Bet kiek tokių yra? Žmonių, dirbančių srityje, nereikalaujančioje išsilavinimo, mėnesio alga yra 29 900 kronų. Atėmus 33 proc. mokesčius, lieka 20 000 kronų. O dabar atimkite išlaidas ir pasižiūrėkite į likutį. Jei žmogus gyvena su šeima, išlaidos dar labiau auga.
Taigi, realybėje nėra taip, kad visi pinigais apžėlę vaikščiotų. Norint turėti daugiau pinigų, reikia ir nemažai dirbti. Niekas veltui nesuteikiama. Mūsų tautiečiai, gyvendami keliese e nedideliuose būstuose, valgydami pigiausią maistą sugeba sutaupyti kažkiek pinigėlių, bet visa tai sutaupoma patogumo ir sveikatos sąskaita. Gyvenant viename bute su kitais žmonėmis, jautiesi taip lyg niekada neišaugtum iš studentų bendrabučio laikų. O ir maistas primena studijų laikus... Jei norisi gyventi normaliai, taupymui nelabai lieka erdvės.
Visi į Lietuvą siunčiami pinigėliai yra uždirbti, o ne iš oro gauti, todėl man ir nesuprantamas kreivas požiūris į emigrantus, atseit, mes iškeitėme Lietuvą į nerūpestingą gyvenimą.Tam, kad turėtume, ką atsiųsti į Lietuvą, reikia daug dirbti. Skirtumas tik toks, kad dirbant Lietuvoje nelieka, ko taupyti.
ELTA žiniomis, praėjusiais metais į Lietuvą emigrantų atsiųstų pinigų suma galėjo perkopti 5 milijardų litų sumą… Nesakau, kad visi pinigai atkeliavo iš Norvegijos, bet tikrai nemaža dalis – būtent iš šios šalies. Dabar klausimas: kaipgi padaryti, kad siunčiamų pinigų srautas į Lietuvą nemažėtų? Ogi paprastai! Įtikinti liaudį, kad jie neišsivežtų savo atžalų į užsienį! Tada jie visus sutaupytus pinigėlius parveš į Lietuvą! Labai paprasta. Pasinaudoji tokiomis istorijomis apie „Barnevert“ ir emigrantai jau siunčia savo vaikus su žmonomis į Lietuvą.
Kuo plačiau kalbi šia tema, tuo daugiau vaikų liks Lietuvoje. O kaip kitaip sustabdyti Lietuvos senėjimą? Ogi kalbant apie skaudžiausią dalyką – šeimą. Nesivežkite vaikų į užsienį, nes atims... Lyg nebūtų galimybių Lietuvos paversti rojumi Europoje, šalimi, į kurią visi norėtų važiuoti gyventi.
Kad ir Butanas – maža šalis Azijoje, kur pajamos nėra didžiulės, bet šalyje gyvena vieni laimingiausių žmonių žemėje. Lietuviai yra labai protingi, bet savo talentus švaisto ne ten, kur reikia. Kiekvienas išvykęs žmogus ilgisi savo krašto, draugų, tėvų, vaikystės kiemo… Labai liūdna, kai tenka rinktis tarp Tėvynes ir orumo.
Manote, Norvegijai reikia lietuviško kraujo ir genų? Šalis, tarp pirmaujančių dėl savižudybių ir alkoholio vartojimo, turi geriausius genus? Manote, kad lietuvaičių santuokų su norvegais nepakanka? 2015 metais Norvegijoje buvo registruoti 804 964 imigrantai. Manote, kad kraujas dar nepakankamai praskiestas ir kad Norvegijai reikia imtis tokiu drastiškų veiksmų kaip vaikų atiminėjimas? Ar nebūtų paprasčiau, jei Norvegija tiesiog priglaustų visus Lietuvos vaikų namų gyventojus ir taip sutvarkytų ta įsivaizduojamą genofondo problemą?
Kalbant apie, pavyzdžiui, Dauno sindromą turinčius žmones, jų visose šalyse gyvena panašiai, tiesiog Norvegijoje jie matomi gatvės,e nėra slepiami taip, kaip kitur, kur tokie žmonės neva turi jausti gėdą ir todėl yra laikomi uždaryti, kad, neduok Dieve, juos kažkas pamatys...
Aukščiau išdėstyta nuomonė tik parodo arogantišką kai kurių žmonių požiūrį į dalykus, vienus iškeliant aukščiau, o kitus ignoruojant.
Viskas, ką čia surašiau, yra mano mintys, paremtos loginiu mąstymu ir informacija, kuri yra visiems laisvai prieinama.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite patarti ar pasidalinti savo patirtimi, paprieštarauti autoriui? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: