Nesuprantu, kaip galima švęsti gegužės 9-ąją

 (136)
Kasmet gražiais žiedais pasipuošusį gegužės mėnesį susiraukia žmonių kaktos. Ne dėl gyvenimo – dėl mirties. Konkrečiau – dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje paminėjimo.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Man asmeniškai atrodo, kad pirmasis ir pagrindinis visų karų ir kažkieno pergalių rezultatas – kalnai žuvusiųjų. Ir ne tik garbingai savo pareigą įvykdžiusių karių, bet ir daugybės į antrąjį planą nustumiamų civilių gyventojų. Jie nekvietė karo, nešaukė kovingų propagandinių šūkių, tačiau, likimui lėmus, tyliai užgeso namų rūsiuose, apsikabinę savo artimuosius. Vardan to, kad dabartiniai „pergalės perėmėjai“ galėtų puikuotis savimi ant karo aukų kapų?

Ar ne šventvagiška skalambyti apie iki panagių „teisius“ nugalėtojus, po kurių gestapininkus ir mirties koncentracijos stovyklas pakeitė enkavedistai ir lageriai? Aš negaliu suprasti, kaip į gegužės 9-osios minėjimus drįsta eiti asmenys, kuriems medaliai užkabinti jau po karo. Ne už Berlyno paėmimą, o už įvairius darbelius represinėse struktūrose. Tokiems asmenims, atrodo, neužteko karo aukų, jie tęsė savo antigyvenimišką darbą.

Nesvarbu, ką minėsime – ar gegužės 8-ąją, ar gegužės 9-ąją, ar liepos 13-ąją, ar bet kurią kitą šeimos ar Lietuvos miesto tragiškos atomazgos sukaktį. Svarbu, kad suvoktume, kad minime žmonių netektis, o ne švenčiame kažkieno pranašumą. Kas po karo jaučiasi dideliu laimėtoju, tas šį jausmą nori patirti dar ir dar.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (46)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.