Pavydžioms neišsipildžiusioms davatkoms turbūt atrodo geriau kirsti iš peties – aha, nepasirėmei kokiu nors privalomu autoriumi, ir, sudie, svajonių profesija. Kas, kad iš anglų šimtukas ar beveik tiek… Kas, kad abiturientas perskaitęs šimtus pasaulinės klasikos knygų, kas, kad jo bibliotekoje visa naujausia ir geriausia užsienio šalių literatūra, kurios jo rašinį tikrinę mokytojai akyse nematę, tačiau ji neįeina į tą privalomą kontekstą.
Visai pribaigia mokytojos iš Vilniaus Žemynos gimnazijos paaiškinimas, jog lietuvių kalbos magistrė gavo 30 balų todėl, kad „gal ji rašinio metodų neišmano. Gal rašė taip, kaip buvo reikalaujama ankstesniais metais. O rašinio instrukcijos pasikeitusios“. Įdomu, pagal kokias „instrukcijas“ rašo savo literatūros kritikos tekstus kad ir S. Parulskis, K. Navakas, A. A. Jonynas ir t.t. Turbūt ir jie iš egzamino gautų 30, o gal ir visai jo neišlaikytų, nes juk instrukcijų tai nė vienas nesilaiko ir būtent dėl instrukcijų nesilaikymo, kuris ir vadinamas kūrybingumu, ir gavo nacionalines premijas.
Nesuprantama, kokiame akmens amžiuje gyvena programų sudarinėtojai, jei į privalomus autorius įtraukia M. K. Sarbievijų, J. Radvaną, A. Volaną, M. Kulbaką ir panašius. Juk tai turėtų būti universitetų lituanistinių programų autoriai, ir ne pirmame kurse nagrinėtini. Privalomą konteksto autorių filosofą I. Kantą kremta ir dažnai nesukremta filosofijos studentai. Pažiūrėjus į privalomus autorius ir kūrinius, galima tęsti ir tęsti tą kvestionuotinų ar visai absurdiškų dalykų sąrašą.
Kas gali paviešinti programų kūrėjų pavardes? Egzaminų temų sudarytojų pavardes? Kam reikia kvailo skirstymo į „literatūrinį“ ir „samprotavimo“ rašinį? Kodėl neleidžiama abiturientams rašyti taip, kaip jiems rašosi? Tegul ir eilėmis, jei sugeba atskleisti temą. Kodėl jie privalomai turi skaičiuoti įvado, dėstymo (būtinai 1 pastraipa, 2 pastraipa, 3 pastraipa su savo įvadu, argumentu, kontrargumentu, išvada), išvadų eilutes, kad tik nenusižengtų instrukcijoms? Ar taip rašo literatūrines recenzijas mūsų literatūros kritikai? Juk ne. Jei taip rašytų, jų niekas nespausdintų, nes neįdomu, nekūrybinga. Bet abiturientas už aklą instrukcijų laikymąsi gautų 100. Kur logika? Ar mes norime kūrybingo jaunimo, ar klusnaus sraigtelio be nuomonės?
Nustebino Švietimo ministro pasakymas, kad 12 procentų neišlaikiusių – riba, kurią „galima leisti“. Bet juk tai ne procentai, gerbiamas Ministre. Tai žmonės ir jų likimai. Jei matematikos egzaminą galima objektyviai įvertinti, tai rašinio vertinimas yra tikrintojų skonio reikalas: kiekvienas kūrinį perskaito ir supranta savaip. Už nuomonę, jei ji pagrindžiama, neturėtų būti mažinamas pažymys vien dėl to, kad tikrintojai yra kitos nuomonės (o kita karta, kaip žinoma, turi kitas vertybes, kartu ir estetines, taigi nesąžiningas, nes visiškai subjektyvus vertinimas jau tarsi užprogramuojamas iš anksto).
Pagaliau kiek galima skaityti apie prastai parengtus egzaminus? Kažkas, matyt iš NEC ar ŠMM, vis aiškina, kad ką čia abiturientai verkia, čia juk tik egzaminas, va, gyvenime tai bus didesnių sunkumų. Taip. Bet pagalvokite, jei tokias klaidas darytų jus, valdininkai iš NEC ir ŠMM, operuojantys gydytojai, ir operacijos metu nugalabiję jus raudantiems artimiesiems pasakytų: ai, čia juk tik vienas lavonas, užtat kiek mes esame išgydę, o be to, Žemėje žmonių ir taip pakanka, vienu daugiau ar mažiau. Klaida yra klaida, keista, kad tiek žmonių išlaikoma NEC, o nesugebama parengti skaidrių ir aiškių užduočių, dėl kurių niekam nekiltų abejonių.
Atsipeikėkite, NEC atstovai ir ŠMM valdininkai. Baikite duoti recenzuoti vadovėlius juos rašiusiųjų draugams (čia žurnalistai galėtų atlikti tyrimą, oi, kiek įdomių dalykų atrastų), tas pats ir su programų ekspertavimu. Ir bent kartą pasirūpinkite, kad valstybiniai egzaminai praeitų be trikdžių: juk negi taip sunku keletą kartų perklausyti anglų kalbos tekstą ir jį iš naujo įrašyti? Pasirūpinti, kad jis būtų ne C1, o B2 lygio, kad būtų literatūrine kalba. Juk neduodame mokiniams klausytis žemaičių tarmės per egzaminus?
Tai kodėl per anglų egzaminą abiturientai turi klausytis USA anglų kalbos atmainos, kurios nesimokė, o ne britų? Negi taip sunku matematikos egzamine nepateikti matematikos studentams teprieinamų užduočių? Negi taip sunku lietuvių kalbos rašiniams parinkti visiems žinomus autorius ir atsisakyti Sarbievijaus (su visa pagarba jam – ir būtent dėl tos pagarbos paliekant jį ir panašius filologijos studijoms), suformuluoti aiškias nedviprasmiškas temas, o vertintojus parinkti iš tų, kurie yra plataus akiračio, skaitę ne vien Žemaitę, kuriems „Kitų knygų“ leidykla nevaro siaubo…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!