Neseniai atlikau nedidelį eksperimentą – aplankiau tris sostinės darželius, du valstybinius ir vieną privatų. „Kaip susirūpinusi mama“, klausinėjau apie darželių tvarką, veiklas su mažyliais, personalą, maitinimą ir t.t.
Po apsilankymo šiose įstaigose likau sumišusi. Valstybiniuose darželiuose „pasitiko“, ko gero, dar „sovietiniais“ laikais pasamdytos direktorės, kurios pareiškė, kad viskas pas jas gerai – vaikai gauna valgyt, miega ir žaidžia. Kai pasidomėjau, kokiomis veiklomis užsiima, gal kažkokios specialios muzikos, dailės ar pan. pamokėlės yra vedamos. Atsakymas šokiravo: gauna dažų, žaislų ir veikia ką nori, juk tai vaikai, jie patys savimi užsiima. Teko pabendrauti ir su vieno iš valstybinių darželių auklėtojomis, jos papasakojo truputį daugiau, tačiau atrodė, jog be to, kad daug metų čia dirba ir žino kaip „sutramdyti neklaužadas“, apie naujus ugdymo metodus nėra girdėjusios.
Privačiame darželyje buvau sutikta labai maloniai, juk jie suinteresuoti, kad atvesčiau savo mažylį ir mokėčiau pinigus (1200 Lt/mėn.). Bet mane domino ne kaina, o darbuotojai. Kaip papasakojo įstaigos direktorė, čia dirba jaunos specialistės, turinčios ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą, taip pat plačiai papasakojo apie įvairias veiklas.
Tada man kyla klausimas, kodėl daugumoje valstybinių darželių (pasidomėjau ir kitais, į kuriuos savo vaikus veda draugai), dirba „sovietinis palikimas“. Juk šiandien tiek universitete, tiek kolegijoje yra ruošiami puikūs ikimokyklinio ugdymo specialistai. Jie ne tik turi teorinių žinių, bet ir naujų idėjų, kurias taiko darbe.
Jauni specialistai yra šio laikmečio žmonės, todėl jie turėtų ugdyti jaunąją kartą. Kodėl taip sakau? Mano draugės sūnus lanko valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kai ten praktiką atlikinėjo studentės, vaikas grįždavo namo pilnas įspūdžių: jis piešė Lietuvos vėliavą, nes tą savaitę minėjome Vasario 16, jis išmoko angliškai suskaičiuoti iki penkių, jis sužinojo „pirštukų vardus“, jis aplenkė kitą berniuką ropodamas atbulomis estafetėse, jis... su juo dirbo jauna specialistė.
Kada pagaliau suprasime, jog jaunimas, kuris pasirenka ikimokyklinio ugdymo specialybę, yra tas, kuris gali ir nori ugdyti jaunąją kartą. Šie universitetą ar kolegiją pabaigę absolventai žino, kuo dabar gyvena valstybė, kuo gyvena pasaulis ir domisi viskuo, kas vyksta aplink. Jaunas specialistas yra imlus naujovėms, jis moko naujų dainelių, žaidimų ir t.t. Manau, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kaip ir sportininkams, reikėtų anksčiau išeiti į pensiją ir užleisti vietą jauniems specialistams.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!