Žmonių, atsiprašant, nulis. O ir suaugusiems be prekybos centrų nėra, kur nueiti, kad pasigrožėtų gamta, visur duobėta, apšepę, nedažyta, šuniukų pridergta. Reikia turėti lakią fantaziją, kad grožį pamatytum, to nepasakysi, pavyzdžiui, kad ir apie Alytų. Nuvažiuokite ir pamatysite – gėlynai, švaru, nupjauta žolytė, žodžiu, skirtumas kaip diena ir naktis.
Kaune baisu, o dar norime, kad turistai atvažiuotų. Visi apsirengę juodai ir pilkai, atrodo, kad Kaune gedulas, šypsenos jokios... O kalbant apie prekybą, visi tik žiūri, kad būtų nemokamai, atrodo, jeigu ir duotume prekę už dyką, vis tiek kauniečiai sakytų, kad duotum pigiau (…).
Ir čia jau visai rimtai – atvažiavo pažįstamas italas, sako, ar Kaune mirė, koks svarbus asmuo. Kai paklausiau jo, kodėl taip mano, atsakė, kad žmonės nuliūdę, gedulingai apsirengę, net šaltis krečia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Teiraujamės Jūsų – kokias Vilniaus ar Kauno gyventojų ypatybes pastebite jūs? Kaip skiriasi vilniečių ir kauniečių gyvenimas, stilius? O gal tik mitas, kad šie skirtumai apskritai egzistuoja?
Padiskutuokime! Savo mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Miestas“ arba žemiau. Įdomiausius pasakojimus ar patirtis publikuosime.