LIETUVA! LIETUVA! LIETUVA! Dar visai neseniai visoje Lietuvoje aidėjo tik šis žodis. Visa minia susibūrusi prie Seimo statė "sienas", visi dalinosi arbata, šildėsi prie vieno ir to pačio laužo dieną naktį. Jie negalvojo, kas tu, jiems nebuvo svarbu ar tu aukštas pareigas užimantis ir įtakingas asmuo, benamis, ligonis, lenkas ar vokietis. Jie negalvojo, tu storas ar plonas, tavo akys rudos ar tavo dantys kreivi, tu rusvaplaukis ar "blondinė". 

Tai buvo nesvarbu, jei buvai Lietuvos pilietis. Jiems buvo nesvarbu, nes tu buvai jų brolis/sesė. Tai buvo nesvarbu, nes juos siejo vienintelis dalykas - laisvė, laisvė būti savimi, laisvė pasirinkti ir laisvė GYVENTI. "Tebūnie laisva Lietuva! Tebūnie laisvas mano brolis!" Vieni žmonės paaukojo net savo gyvybę už mus, už Lietuvos ateitį šviesią. Tačiau pažiūrėkite kiekvienas į save ? KĄ PO GALAIS MES DAROME? 

Jie kovojo ne už tokią "laisvę", jeigu galime net ir kabutėse taip pavadinti. Dabar mes tapome priešais vieni kitiems. Užuot išklausę, mes iškart teisiame ir pamokslaujame. Užuot dalindamiesi puodeliu šiltos arbatos, mes padeginėjam kaimynų namus. Užuot skleisdami meilę, mes skriaudžiame, žeidžiame vieni kitus. Man gėda prieš tuos žmones, nes tai, dėl ko jie kovojo, tai, ką jie iškovojo ir mums padovanojo, jog saugotumėme ir brandintumėme, jog puoselėtumėme, mes sugriovėme ir sunaikinome. Lietuva - nėra laisva šalis, priešingai, norėdamas išlikti, turi slėpti tai, kas tu esi išties,o negalėjimas būti savimi yra didžiausia žmogaus nelaisvė.

Aš, būdama abiturientė, nusprendžiau emigruoti iš Lietuvos, o ir tikriausiai ne viena. Kodėl ? O gi labai paprastai: švietimas, kuris tikriausiai juokiasi iš mūsų, prašydamas tiek daug, tarsi būtumėme vunderkindai visi, iškeldami vis naujas ir aukštesnes taisykles. Nekalbu apie tai, kas sėdi valdžioje, kuri daro gėda (nekalbu apie D. Grybauskaitę), bet labiausiai, tai dėl visuomenės. Dėl didžiausios ne tolerancijos ir vieni kitų menkinimo. 

Toks jausmas, jog Šiaurės Korėjoje yra daug šviesiau, nors ir didžiulis režimas, tačiau jie turi vienas kitą, jie palaiko vienas kitą, nes visi yra ŠEIMA. Klausimas, jei kas nutiktų, reiktų vėl ginti nepriklausomybę, visi drauge stovėtumėme ? Galbūt, tačiau tikriausiai su šakėmis ar sienomis, kurios skirtų mus ne nuo priešų, bet nuo mūsų pačių brolių, kurie yra kiek kitokie, o kalbu ne tik apie kitų pažiūrų, bet apskritai. Man gėda dėl Lietuvos piliečių ir atsiprašau už juos, kurie yra kitus nuskriaudę. jeigu taip ir toliau, tai Lietuvoje nebeliks nieko, Lietuva neturės ateities. O be to, daug emigruojančių, paklauskite jų kodėl ? Girdėsite ne tik atsakymus dėl sunkaus pragyvenimo ir pn., bet kitur geresnė visuomenė, tolerantiškesnė. Geriau jautiesi nei čia, Lietuvoje, kurioje saulė nustojo švietusi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!