Mano proseneliai, paklausti kaip gyvena, beveik visada atsakydavo, kad gerai. Ir tik po pauzės, probabutė pridurdavo: „Kad tik karo nebūtų“. Karo nelaukė, bet vis tiek iš pensijos prosenelis, karts nuo karto, pirkdavo degtukų arba pakuotę druskos.
© Shutterstock nuotr.

Ant aukšto, kur buvo didelis prisiminimų sandėlys, dar gulėjo dėžė ūkiško muilo ir keli pakai cukraus. Ir jeigu cukrus vasaros pabaigoje dingdavo uogienėse, tai muilo gabalai, panašūs į trotilą, atrodė, sulauks pasaulio pabaigos.

Man, mažam, tas atsargų kaupimas buvo keistokas, bet pasitikėjau proseneliais, nes tada dar buvo laikai, kuomet gerbdavom vyresnių nuomonę. Juolab jie matė tą karą iš arti, o mes tik per televizorių ir tik filmuose, kur aiškiai, lyg pirštu, parodydavo, kas buvo priešas, o kas draugas. Probobutė tų filmų nežiūrėdavo. Jai buvo nesuprantama, kam reikia rodyti per televizorių tuos baisumus: „Juk tiek paprastų žmonių žuvo ir visiškai neaišku už ką, nes gyvenimas nuo to nepagerėjo. Netgi atvirkščiai.“

Nemėgdavo tų filmų ir prosenelis. „Nęsamones rodo“, – burbteldavo jau po 10 žiūrėjimo minučių, tačiau neaiškino, kurioje vietoje tos nęsamonės, o tiesiog išeidavo klausyti savo radijo. Prie lempinio radijo jis praleisdavo beveik visus žiemos vakarus, nes „Amerikos balsą“ per trukdžius pagauti būdavo žiauriai sudėtinga. Kadangi radijo banga plaukiodavo, tai sugrubę pirštai nuolat sukiodavo rankenėlę milimetrų tikslumu tai pirmyn, tai atgal.

Labiausiai atsimenu garsiai skambantį šaukinį: „Kalba Amerikos radijas iš Vašingtono“. Viso kito teksto beveik nesuprasdavau, tik mačiau, kad tai labai svarbu proseneliui, nes tuo metu negalima buvo jo kviesti vakarienei ar ko nors paklausti. Būdavo toks šventas pusvalandis. Visi namie vaikščiojo ant pirštų galų, o radijo čirškimas ir ūžesys atrodo užpildydavo visą namuką, kad net bijojai susipainioti ir pasiklysti tarp to triukšmo ir žodžių nuotrupų labirinto.

- Tai ką sako amerikonai? Bus karas ar ne? – visada pasiteiraudavo probabutė, jau dėdama skrylių lėkštę ant stalo.

- Ką ten suprasi.... Šiandien gal dar ne, o rytoj kaip Dievas duos.... Paduok geriau druskos, nesąmonių neklausinėjus, – lėtai atsakydavo prosenelis ir atsidusdavo.

Ir iš to atodūsio atrodė, kad jis žino daug daugiau nei sako. Žino, bet neišsiduoda. O klausti ką nors daugiau buvo baisu, todėl apie artėjantį karą suprasdavom tik ryte.

Jei per pusryčius nuskambėdavo: „Šiandien reikia į turgų. Mėsos pirkti. Nusibodo tie tavo kleckai.“ – reiškia šiandien Dievas karo neatsiųs.

Tačiau jei palenkęs galvą ir žiūrėdamas į lėkštę ištardavo – „Reikia druskos dar porą pakų nusipirkt. Einam, padėsi parnešt“ – vadinasi, vakar vakare radijas perspėjo prosenelį ir karas ne už kalnų.

Tiesa, karo tikimybė dar priklausė nuo metų laikų. Pavasarį ir vasarą dėl sodo darbų ji sumažėdavo iki minimumo, o artėjant žiemai, kai vakarais nebūdavo ką veikti, ji smarkiai padidėdavo.

Bėgant vaikystės metams aš susitaikiau su karo laukimo tradicija ir ji manęs nebegąsdindavo. Negąsdino ji ir probabutės. Tik vėliau supratau, kad taip ji leisdavo savo vyrui, mano proseneliui, pasijusti svarbiam ir besirūpinančiam savo šeima. Nors niekas nuo jo nepriklausė. Išskyrus druskos ir degtukų kaupimą.

Kodėl aš prisiminiau šią istoriją? Man tiesiog nusibodo tos karo „nuojautos“ iš nuolatinių karo ekspertų, karo analitikų, karo politikų (nes kai kurių politikų kitaip negaliu pavadinti). Nusibodo jūsų susireikšminimas iki pasaulio likimo sprendėjų lygio. Juk patys suprantate, kad nuo jūsų, kaip ir seniau, priklauso tik druskos ir degtukų kaupimas namuose. Ir tai, jei turite namie mylinčią bei supratingą antrą pusę ir dėmesio į jūsų kvailystes nekreipiančius, bei viską atleidžiančius mylinčius vaikus ir anūkus.

Juk gąsdindami mus, gąsdinate ir juos. Juk nusibodę mums, nusibosite ir jiems.

Taikos jūsų namams.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (168)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (343)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (103)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (105)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (126)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (124)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Lietuvių profesionalai užsienyje: norime ir galime prisidėti prie Lietuvos klestėjimo (5)

Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams Lietuva jau seniai ne tik vasaros atostogų ar Kalėdinių...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (267)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (96)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (19)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (12)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (3)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (22)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...