Visų pirma, pakalbėkim apie atvykimą. Prie stovyklavietės Giruliuose pasitiko eismą reguliuojantis vyrukas. Viskas būtų puiku, bet mielieji konservatoriai neklausė raginimų pavažiuoti dar porą šimtų metrų ir saugiai palikti automobilius aikštelėse - transporto priemonės buvo drąsiai statomos tiesiog pakelėje, ant žalios vejos.
Akivaizdu, kad tik vienetai klausė, o kiti tyliai džiaugėsi radę vietelę kad ir miške, bet vis arčiau įėjimo. O galvojau, kad gamta visų mūsų turtas, ir kas jau kas, o konservatoriai turėtų siekti ją išsaugoti savo vaikams. Dar daugiau, greitai prisistatė apsaugos darbuotojas, pareiškęs, kad ŠIĄ aikštelės vietą jis pažadėjo pasaugoti vienam svarbiam valdininkui... O dieve, pagalvojau, - negi dar nesibaigė tų išrinktųjų era, juk sąskrydyje mes turėtume būti tiesiog draugais partiečiais, bet pasirodo vis dar atsiranda lygesnių už lygius...
Antra, buvo įdomu stebėti, kaip atvykę piliečiai grūdasi prie merginų, dalinančių sąskrydžio maikutes. Atrodė, kad tai kažkas ypač vertingo ir kiekvienas save gerbiantis narys privalo ją gauti. Visgi nenorėdama varžytis su vyresnio amžiaus bendrapartiečiais, nusprendžiau ateiti vėliau, kai ši karštinė jau bus praėjusi. Tačiau vėlgi – tai buvo mano klaida! Moteris pareiškė, kad maikutės baigėsi, nors šalia jos atvirai stovėjo pilnos dėžės šių gėrybių... Bet nereikėjo man to jai priminti, nes tada užgriuvo šauksmų lavina, kad ji dirbanti nuo pat ryto ir ko čia prikibau... Įdomiausia tai, kad gerbiamajam premjerui G.Kirkilui kitą dieną maikutės nepritrūko.. Bet ką aš čia, sumaniau, būdama eiline partijos nare, varžytis su premjeru! Jis matyt didesnis konservatorių rėmėjas.
Įsikūrus stovyklavietėse buvo įdomu apsižvalgyti. Be abejo, buvo smagu maudytis Baltijoje, braidyti po smėlį ir dairytis į linksmus veidus. Vakare įspūdingai atrodė krante uždegtas laužas, tačiau sukviesti nariai, deja, jau nemokėjo vieningai traukti lietuviškų dainų. Buvo matyti keli senoliai, graudžiai žiūrintys į jaunimą, kuris vis linksmėjo tikrai ne nuo liaudiškų dainų.. Įdomu, ką tada matė juos atsivežę tėvai?
Alkoholio klausimas ir įstrigo labiausiai. Kitą dieną buvo nenuostabu skaityti pranešimus apie žurnalistus, nuskriaudusius partiečius, kurie galbūt norėjo nuslėpti per daug užsitęsusias linksmybes. Galbūt... Bet norėčiau šį trumpą įspūdį baigti gerbiamo A.Kubiliaus žodžiais: „Gerai, kad esame prie Baltijos, - ji atgaivins tuos, kam blaivybė po šios nakties taps „per sunki“.. Įdomu, tiesa?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!