Skauda širdį, kai matai, kad jau ir provincijos miesteliai tvarkosi geriau, rūpestingai puoselėja savo teritoriją. Juk graži aplinka maloniai nuteikia ne tik svečius, bet ir patiems miestiečiams sukuria gerą nuotaiką,patriotinį norą gyventi ir kurti šiame mieste.

Bene svarbiausias vaidmuo puoselėjant miestą atitenka komunalinio ūkio tarnybai. Kaune tai silpniausioji grandis, pasižyminti neveiklumu, korupcija ir „auksiniais tualetais“.

Kritikuoti lengva, todėl pateikiu konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti miesto išvaizdą:

1. Sustiprinti miesto komunalinio ūkio tarnybą kompetentingais, veikliais, iniciatyviais žmonėmis, ryžtingai atsisakant aplaidžių, neveiklių, korumpuotų darbuotojų.

2. Miesto Taryba, formuodama miesto biudžetą, miesto tvarkymą turėtų laikyti viena prioritetinių sričių - juk geriau tvarkomu miestu būtų patenkinti visi, o ne viena kuri nors kategorija gyventojų. Todėl būtina stiprinti komunalinio ūkio materialinę bazę, sudarant galimybę įsigyti pakankamai įvairios technikos gatvių, parkų, kitų teritorijų priežiūrai efektyviau vykdyti.

3. Žinant, kad lėšų visada trūksta, reikia panaudoti kitas papildomo finansavimo galimybes. Meras turėtų asmeniškai kontroliuoti viešųjų pirkimų konkursus ir nukreipti tam kontrolės organus. Sumažėjus korupcijai ir „otkatams“, atsirastų daugiau lėšų. Viešieji pirkimai turi būti iš tikrųjų vieši ir skaidrūs, reikia skelbti žiniasklaidoje konkursų nugalėtojus ir motyvus, nulemiančius jų pergalę. Po atliktų darbų visuomenei turi būti pateikta išsami ataskaita apie kiekvieną panaudotą litą.

4. Parduodant valstybinę žemę su parengta infrastruktūra ir derinant leidimus statyboms, reikia kelti statytojams sąlygas sutvarkyti gretimą teritoriją ar numatyti papildomus darbus, kurie stiprintų miesto infrastruktūrą.

5. Griežčiau būtina kontroliuoti ir bausti piniginėmis baudomis apleistų pastatų ir teritorijų savininkus, taip papildant miesto biudžetą ir sudarant galimybes daugiau lėšų skirti miesto tvarkymui.

6. Aktyviau tvarkyti savo valdas gali seniūnijos. Gyventojai patys nori gyventi gražesnėje aplinkoje, neretai reikia tik nedidelio postūmio organizuojant talkas, pavyzdingo namo ar gatvės konkursus.

7. Savivaldybė ar seniūnijos galėtų skirti dalį lėšų atskirų namų kiemų ir įvažiavimų asfaltavimui, aplinkos tvarkymui, apželdinimui su sąlyga, kad likusią dalį finansuotų patys gyventojai. Tikrai atsirastų daugiau namų, kurie tokia galimybe pasinaudotų.

8. Suaktyvinti ir konkretizuoti įvairių visuomeninių organizacijų veiklą. Pavyzdžiui, miesto architektų taryba svarsto tik globalinius klausimus, o juk galėtų teikti konsultacinę paramą namų bendrijoms, įmonėms, seniūnijoms ir kt.

9. Ne tik komunalinio ūkio tarnybos, bet ir kiti savivaldybės padaliniai turėtų parengti daugiau projektų statyti ar tvarkyti įvairius objektus panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybė drąsiai skolinasi, kad galėtų vykdomiems projektams daugiau panaudoti ES lėšų. Juk po kelių metų tuos darbus reikės atlikti tik iš savų lėšų.

10. Reikia privatizuoti ilgai netvarkomus, apleistus valstybinius pastatus, ypač senamiestyje, su sąlyga, kad naujas savininkas iškart investuotų į pastato atstatymą ir teritorijos sutvarkymą, o ne siektų netvarkytą pastatą pelningai perparduoti. Tokia sąlyga gali būti įrašoma pardavimo sutartyje.

11. Užsienyje yra gera praktika rengti projektus ir kooperuoti įmonių, įstaigų, firmų (o gal net ir gyventojų) lėšas atskirų gatvių, kvartalų sutvarkymui. Juk gražesnė aplinka reprezentuoja ir pačią įmonę. Tokiose vietose kyla ir nekilnojamojo turto vertė.

12. Silpnai dirba statybos priežiūros inspektoriai - mieste gausu nelegaliai pastatytų ir tikrai aplinkos nepuošiančių metalinių garažų, pašiūrių, sandėlių. Kova su savavališkomis statybomis dažniausiai yra formali, apsiribojama įspėjimais, į kuriuos iš esmės nereaguojama arba, kaip kalba gyventojai, kasmet surenkama duoklė iš savavaliautojų.

13. Naudinga būtų aktyviau siūlyti verslininkams vietas reklamai su sąlyga, kad jie sutvarkytų aplinkinę teritoriją, atgaivintų fontaną ar įrengtų suoliukus parke.

14. Reikia rengti projektus ir ieškoti rėmėjų siekiant papuošti atskiras miesto vietas meno kūriniais, skulptūromis, bareljefais, vitražais, sienine tapyba, metalo dirbiniais ir kt.

15. Didelė problema - automobiliais chaotiškai užgriozdinti kiemai. Siūlyčiau daugiau automobilių stovėjimo vietų įrengti gatvėse - ten, kur yra įmanoma mažinant šaligatvius ir netgi žaliuosius plotus. Geriau tai daryti apgalvotai, planingai, nes kiemuose vis tiek niokojami žalieji plotai tiesiai po gyventojų langais, dėl ko net kyla konfliktai. Iš dviejų blogybių geriau rinktis mažesnę. Taip suplanuotas yra naujasis Kalviškių mikrorajonas Druskininkuose.

Daugiau reiktų steigti ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių, nes esamos beveik visos užpildytos. Tai nėra radikalūs sprendimai, bet iš dalies palengvintų problemą mažiausiomis sąnaudomis.

Tai tik keli pasiūlymai. Neišnaudotų galimybių tikrai daug. Neabejoju, kad gyventojai gali pateikti ir daugiau vertingų minčių. Svarbu suaktyvinti šį procesą, įtraukti į jį žmones jei ne tiesioginiu dalyvavimu ar lėšomis, tai bent nuolatiniu dėmesiu valdininkų darbui šioje srityje ir kiekvieno gyventojo estetinio poreikio ugdymu.

Tvarkinga, graži aplinka pati auklėja žmogų - juk į švariai nuvalytą gatvę, kiemą ar skverą net niekadėjui nekyla ranka išmesti šiukšlę.

Dažnai tenka būti Druskininkuose. Kiekvienąkart grįždamas į Kauną, negaliu atsikratyti minties, kad įvažiuoju į kažkokį žemesnės civilizacijos kraštą. Jei nesugebame patys-mokykimės iš kitų kaip tvarkyti miestą. Gerų pavyzdžių jau ir Lietuvoje yra.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!