Karališkajam kūdikiui – daugiau dėmesio nei majų pranašautai pasaulio pabaigai

 (43)
Karalius mirė – tegyvuoja karalius! Praeituose Prancūzijos amžiuose nusėdęs iškilmingas pranešimas šiandien Jungtinėje Karalystėje atgimsta kiek kitokia forma – apriorine (lot. a priori – iš anksto, nepažinus faktų). Beje, karalius – šiuo atveju karalienė – nemirė. Karališkoji pora Catherine ir Williamas susilaukė sūnaus, kurio pasaulyje laukta tarsi išganytojo, o patsai Jėzus tokio dėmesio būtų galėjęs tik pavydėti...
Princas Williamas ir Kate parodė savo kūdikį
© AFP/Scanpix

Netgi majų kalendoriaus tryliktojo baktuno pradžia (išpranašautoji pasaulio pabaiga 2012 m.) nesulaukė tokio susidomėjimo ar, juo labiau, tiesioginio eterio. O gal veltui?

Maži vaikai nebūna blogi – visi jie angelėliai, tačiau visi vyrai iš prigimties yra begėdžiai. Tokią „logiką“, brukamą vienos kasdienės telenovelės, galima ir būtina pritaikyti šiam kūdikėliui. Kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur gimęs ar dar gimsiantis, gali tapti Anderso Behringo Breiviko ideologijos epigonu ir imtis matematinių veiksmų su 77 aukų skaičiumi. Tai pasirinkimo teisė.

Kodėl vienu iš tokių negali būti būsimasis karalius? Juolab, kad turės garantuotą išsilavinimą, finansinę padėtį bei pamišusių gerbėjų. Socialinė bei kultūrinė padėtis nulemta iš anksto, kuri per karališkąjį auklėjimą bus įsigėrusi į vaiko sąmonę. Nuolat viešumoje gyvenantis žmogus sunkiai taps breivikininku, bet nepelnytų turtų švaistūnu bei santūraus geradario antipodu – lengvai.

Tai tik versijos, be kurių yra ir šimtai priešingų, tačiau tol, kol visos jos galimos, ekstazės būsena turėtų neapleisti tik karališkosios šeimos ir jos giminių bei draugų rato. Deja, taip nėra.

Dar praeitą savaitę TV ekranai mirgėjo išsišiepusių nėščių moterų veidais, kurios taip nuoširdžiai tikėjosi, kad jų vaikai gims tokią pat dieną, kaip ir Catherine kūdikis, finansiškai pajėgesnės net rinkosi tą pačią kliniką gimdymui. Iš tiesų darosi šiurpoka matyti subrendusias moteris, kurios dar negimusius savo sūnus ir dukteris laiko menkesniais už kitą dar negimusį vaiką.

Paprastai didžiausi autoritetai būna mirę: tai tie, kurie kadaise sugebėjo peraugti savo epochą ir būti sektinais pavyzdžiais. Šįkart turime absoliutų fenomeną: paskutinėmis savaitėmis dar negimęs kūdikis jau buvo pasaulinio lygio autoritetas. Būtų šaunu, jeigu karališkasis vaikelis po keliasdešimties metų tokiu taptų, bet šiandien jis yra tik paprastas vyras, gyvenantis toje stadijoje, kai jo pirstelėjimas arba raugtelėjimas kelia ne pasibjaurėjimą žmogumi, o šypseną ir džiaugsmą.

Šitas tarptautinis gimimo džiūgavimas savo butaforiškumu primena Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Iro mirties gedulą ir visuotinį šalies gyventojų rypavimą. Reikia pažymėti, kad liūdesį ir verksmą suvaidinti kur kas lengviau nei beprotišką džiūgavimą, kuriuo spinduliuoja britai.

Dar viena ypatybė – realios monarcho galios, kurios yra tik valstybinė dekoracija. Tokia pat, kaip valstybiniai apdovanojimai ant Leonido Brežnevo krūtinės sovietinio sąstingio laikais: tarsi iš senelių namų atitemptas žmogus ir pastatytas ant podiumo, kankinamas ligi paskutinės minutės, kol dar gali viešai skaityti kalbas. Panašias galias, ko gero, turės ir būsimasis karalius, jei nenuspręs pasukti savo keliu ir įrodyti, kad gali būti daugiau nei statulėlė dinastijos lentynos atkarpoje, esančioje jau už valdymo galias turinčių karalių riboženklio.

Būtent už to riboženklio lieka vienintelė monarcho pareiga – palaikyti kultūrinę tradiciją. Bet ar tai mažai? Tolerancija ir dorovė, aukšta moralė bei santūrumas kuria kitokio elito įvaizdį. Jeigu nulemta padėtis iš vaiko, iš karaliaus neatims galimybės būti žmogumi, jis gali tapti ne tik kelrode žvaigžde, bet ir šių laikų karaliumi Saule, kuris neužgos, o apšvies visuomenę. Būsimojo karaliaus laukia dideli darbai ir milžiniška atsakomybė.

Gaila, bet šiuolaikinė pop kultūra ir vartotojiškumas stengiasi tai užgniaužti ir įsprausti į kičo rėmus, buvimą karaliumi savaime tapatindami su vertybe, kultūra ir aukščiausiojo iš mirtingųjų idėja. Visa tai remiasi į paprasčiausią verslą ir naudojimąsi žmonių nekritišku žvilgsniu į išpūstą burbulą, kuris nesprogs, kol bus jį šlovinančių. (Gal dar reikia surengti tarptautinį aukcioną dėl princo Williamo sėklos? Būtų daug uždirbta, o pasaulyje atgimtų plikbajorių kultūra...)

Šitas burbulas gali pakišti koją pačiam karaliui siekiant savo gyvenimo idealų. Belieka tikėtis, kad vaikelis bus didesnis žmogus nei karalius, o jo idealas nebus burbulas. Gimimo fiesta yra perdėta šventė visuomenei, tačiau kebli padėtis žmogui, kuris dievinamas be priežasties gali ir sutrikti savo pusiaukelėje...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Nusprendė pasikeisti pensijos kaupimo sutartį – sulaukė pribloškiančio banko atsakymo (69)

DELFI nuolat matau tekstus apie tai, kaip sunku žmonėms gyventi – kaip per mažai jie uždirba, per daug išleidžia ir panašiai. Vieni sako „mes gyvename blogiausiai už visus“, kiti atgal šaukia tą patį. Man atrodo supratau, kas yra blogiausia – mus visus kasdien gąsdina ir perspėja, bet kai tik paklausi, ką gali dėl to padaryti, valstybė atkiša špygą.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (137)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (64)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...