Kažkas panašaus ir dabartinėje Prezidento rinkimų kampanijoje. Akivaizdu, kad fantazijos čia nedaug. Jei kažkuris kandidatų mesteli idėją, ar surengia bent kiek gyvesnę akciją – gali būti tikras, kad artimiausiomis dienomis išgirsi ta tema įvairiausios tonacijos variacijų iš kitų kandidatų.

Prasidėjusi prezidento rinkimų kampanija rodo, kad kandidatai neturi jokių naujų idėjų apie Lietuvos viziją ir ateitį. Dauguma jų - didžiąją dalį savo dėmesio skiria tik praeities vertinimui ir žongliravimui statistika, kuri vėlgi yra apie tą pačią praeitį.

Produktyvių, uždegančių idėjų apie ateitį kandidatai beveik neeskaluoja, o ir tos pačios išsakomos daugiau kaip teoriniai sumanymai, o ne kaip realūs projektai. Gal tik meras A.Zuokas kiek arčiau realybės, bet ir čia sunku atskirti, ar tai mero ar prezidentiniai akcentai.

Tačiau dar blogiau nei idėjų trūkumas yra tai, kad ir tas negausias idėjas kandidatai kopijuoja vieni nuo kitų – lyg mokinukai namų darbus mokyklos tualete. Štai socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, startavęs  keistu vaizdo klipu - lyg ieškodamas darbo, pastaruoju metu seka jau matytais A. Zuoko vaizdo klipais – ir dabar jau abu kandidatai susitinka su žmonėmis, įmonių darbuotojais, melžia karves... Net ir Z.Balčyčio šnekoje atsiranda zuokiškų motyvų - „Ne kartą sakiau, kad Lietuva pavargo nuo vidinio susipriešinimo ir rietenų...“.

Kažkokiu abstrakčiu žmogumu vis nepaliauja rūpintis ir A.Paulauskas bei B.Ropė, gal tik su kaimo motyvais pastarasis, dar truputėlį pasiskolinęs ir iškritusio L.Balsio samprotavimų apie Lietuvos gyvybingumą. O kandidatas N.Puteikis – lyg sugeriamasis popierius surenga viską ir sugeneruoja stebėtinų įdėjų kokteilių - vis po naują – kiekvienam pirmadienio rytui „Facebook“.

Suprantama, dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė net ir nesivargina naujų idėjų generavimu.

Mano pusbrolis Marius, po to, kai praėjo grožio salonų mada, buvo atidaręs vyninę, kai baigėsi vyninių bumas – masažo saloną.

Gaila, kad fantazijos ir idėjų trūkumas akivaizdus ne tik vidutiniokų verslininkų, bet ir politikų tarpe, net ir tokių, kurie bent jau atsižvelgiant į kandidatuojamos pozicijos svarbumą, pretenduotų į elito lygį.

Kai nėra idėjų – tai fantazijos ir minčių trūkumas, o kaip pavadinti tai, jog net ir mažiausias minties spindulys iškart nukopijuojamas ir klonuojamas – bent jau šešiais egzemplioriais....Kurį kandidatą norėtumet matyti savo Lietuvos prezidentu?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!