Dalyves pasveikins globėjai - tautos patriarchas premjeras Algirdas Brazauskas su žmona. Globėjo pasirinkimas geriausiai parodo, kuo suvažiavimas skiriasi nuo prieškarinių moterų suvažiavimų, prasidėjusių dar 1907 m.
Antano Smetonos valdžia bent kažkiek buvo idealų, tautos vienybės laikas. Dabartinė valdžia, kaip neseniai išsireiškė vienas žymus intelektualas - tik administratoriai, o ne politikai, siekiantys, kiek galima pelningiau valdyti valstybę.
To paties iš tikrųjų siekia ir dauguma feminisčių - bet tik vienai tautos pusei. Jei išvis įmanoma žinoti, ko siekia feminizmas - jis savo krypčių skirtumais toli pranoksta taip mums pažįstamą socializmą, kuris įvairuoja nuo socialdemokratijos iki stalinizmo.
Suvažiavimas dabar veikia kaip Vakarų feminizmo, įteisinto ES lygių galimybių direktorato ir jo šimtamilijoninio biudžeto forma, vietinis garsiakalbis. Gaunamos pagal Vakarų valstybių patirtį sukurtos rekomendacijos, jas bandoma įgyvendinti, o rezultatai įvertinami pagal tą patį vakarietišką modelį.
Suvažiavimai nepripažįsta nuomonių skirtumo, o tuo labiau šis, kviečiamas siauru klausimu ir lyties pagrindu. Į Vilnių susirenka šimtai moterų iš visos Lietuvos - tos, kurios pritaria bent vienai iš daugelio feminizmo inkarnacijų.
Vakaruose taip nekenčiami stereotipai gali padėti tikroviškiau įsivaizduoti dalyves - ne viena jų yra jau peržengusi keturiasdešimtmetį ir neseniai išsiskyrusi. Bus ir jaunimo, priimančio pagalbą karjerai ir iš nepažįstamų, bet puikiai suprantančio, kad ES fondai pilni, o šiame dinozaure darbo galimybių ir postų visiems užteks.
Jei Lietuvoje atsiras taip ministrės Vilijos Blinkevičiūtės trokštamas ES lyčių lygybės centras, gali būti, kad lietuvaitės gaus dar vieną progą maudytis ES piniguose, atliekant tyrimus ir dirbant realių rezultatų neturinčius darbus, kaip jau dabar daro didelė dalis Lietuvos NVO, o Lietuva taps bandymų aikštele ir inkubatoriumi ES lygybės programoms.
Kita vertus, ir suvažiavimų tikslai labai pasikeitė nuo tarpukario subuvimų. Tai, kad Lietuvos moterys turi statistiškai geresnį formalų išsilavinimą ir sudaro Lietuvos gyventojų daugumą, suvažiavimo reklamose per televiziją pristatoma kaip priežastis suteikti moterims daugiau galimybių valdyti šalį nei anksčiau. Kiek toks reikalavimas nuoširdus ir logiškas?
Kas stipresnis? Populizmas
Lietuva 1918-aisiais viena pirmųjų pasaulyje suteikė balso teisę moterims (palyginimui, karvėmis ir bankais turtinga Šveicarija tai padarė tik 1971-aisiais). Dabar jos Lietuvoje (kaip ir daugumoje valstybių) sudaro didžiąją gyventojų dalį. Tam yra kelios priežastys.
Pirmiausia, kelis kartus didesnis savižudybių skaičius vyrų tarpe, taip pat tai, kad absoliuti dauguma karų aukų yra vyrai. Skirtingai nei šalyse, kur labiau kreipiamas dėmesys į moterų pareigas valstybei, į Lietuvos kariuomenę ir toliau šaukiami, disciplinuojami ir “brutalizuojami” tik vaikinai.
Kad ir kokia tolerantiška būtų kariuomenė, iš visuomenės narių ji atima kai ką, ko kiekvienam individui ir mūsų visuomenei be galo reikia - nepriklausomą mąstymą. “Brutalizacija” ir “nestatutiniai santykiai” tikslingi - kas gi sveikas eis mirti už abstrakčius tikslus ir žudys kitus žmones, atsidūrusius karo mėsmalėje?
Moterys jau penkiasdešimt metų (nuo pirmųjų kontraceptikų išradimo JAV) turi pilną gimstamumo kontrolę. Tuo tarpu vyrams kontraceptikų neišrasta, pasiteisinant, kad neatsirado vyrų, norinčių juos išbandyti.
Pasiaiškinimas juokingas - bet kokiems vaistams galima rasti bandomąją grupę, pakankamai sumokėjus. O kol kas turime tik vieną nechirurginę išeitį - prezervatyvą, kurio efektyvumas kur kas mažesnis už kontraceptikų (kuriuos galima derinti ir pasiekti ko ne šimtaprocentinę apsaugą).
Atidavę atsakomybę, o kartu ir galią spręsti moterims, vyrai, Vakarų valstybėms persiorentuojant į paslaugų ekonomiką, neteko didelės dalies politinės ir ekonominės įtakos, priklausančios jiems kaip piliečiams.
Moterų kontracepcija pasiekė, kad vyrai būtent dėl daug didesnio savo vaisingumo nebėra svarbūs valstybei ir kaip darbo jėga, ir kaip tautos išlikimo dalis. Ekonomikoje šią ligą išgydė “Cosmopolitanas” ir imigrantai. O socialinėje sferoje, tapusioje nebesvarbia vartotojiškoje visuomenėje, vyrų neaktyvumas niekam nerūpi.
Feminizmas sėkmingai naudoja statistiką, pagal kurią galima įtarti bet kokius moterų teisių pažeidimus. Žinoma, naudoja pasirinktinai (nesiekdamas padidinti moterų skaičių profesijose, reikalaujančiose fizinio pajėgumo ar kenksmingoje aplinkoje), todėl apie feminizmui nepalankią statistiką negirdime žiniasklaidoje, o todėl - ir gatvėje.
Vyrams palanki statistika Vakaruose yra labai nemadinga. Galbūt todėl prestižinio Harvardo universiteto prezidento pareiškimas, kad nėra įrodymų, kad moterys tinka moksliniam darbui, buvo taip nuožmiai sutiktas, o jis pats pralaimėjo pasitikėjimo balsavimą. Universitetas pasirinko įprastą būdą užkimšti feminisčių gerkles, papildomai skirdamas 50 milijonų dolerių (apie 125 milijonus litų) moterims mokslininkėms remti.
Moterų balsus bandoma pirkti ir priimant įstatymus, ribojančius vyrų skaičių rinkimų sąrašuose. Žinoma, Lietuvos politikieriai ir politikierės užmiršta, kad neseniai Didžiosios Britanijos parlamentarės atmetė tokį patį pasiūlymą, sakydamos, kad yra pakankamai stiprios pasiekti to, ko joms reikia. Pačios - neversdamos gyventojų rinkti moteris, o politikų vyrų - susirasti kitus darbus.
Pasitaikius progai, galime palyginti krūties ir prostatos vėžio prevenciją. Nors vyrų prostatos vėžiu serga daugiau, nei moterų - krūties vėžiu, o diagnozių skaičius kyla po keliasdešimt nuošimčių per metus, būtent krūties vėžiu domisi visuomenės veikėjos, televizija, taip pat tik jo gydymui remti rengiami “elito” aukcionai, tik jam rodomos reklamos per TV ir gatvės stenduose, tik jį remia dešimtys žymiausių Lietuvos kompanijų (kalbu apie programą “Nedelsk”).
Gal dėl to, kad ir Vakaruose krūties vėžio mada atėjo anksčiau nei prostatos? Neturiu laiko pasidomėti kompensacijomis už vaistus, bet nenustebčiau, jei preparatai prostatos vėžiui gydyti būtų kukliau kompensuojami.
Reklama
Kiekvienai televizijai ir laikraščiui būtina reklama. Antivyriškos reklamos jau pradeda pasiekti Lietuvą. Kad suprastumėte apie ką aš kalbu, pateiksiu pavyzdį. Angliškas “Carling” alus pristatomas taip - seksualiai apsirengusi mergina laisto labai purvinas virtuvės, tualeto grindis ir klozetą alumi iš skardinės, o užsidegęs vaikinas visa tai laižo. Kai namai spindi švara, mergina nori palaistyti alumi strategines savo pačios vietas, bet alus baigiasi… Ir tai tik vienas pavyzdys iš daugelio.
Taip pat vienpusiškai buvo sumanyta ir minėta Moterų suvažiavimo reklama. Tačiau nutiko nenumatyta.Vakaruose tokie atvirai seksistiški ir agresyvūs pareiškimai per televiziją nebūtų toleruojami - būtent dėl to, kad jų argumentai remia vyrus!
Lietuvės feministės tai pristato kaip kažką, kuo verta didžiuotis. Bet ar šie pasiekimai pasiekti ne atvirkščios diskriminacijos - kariuomenėje, darbo rinkoje – dėka?
Pradėkime nuo savęs
Kol nėra įteisinta lygybė bei lygus moterų ir vyrų atstovavimas bene svarbiausiame valstybės išlikimui organe - Lietuvos kariuomenėje, - kalbos apie tariamą vyrų dominavimą bus įdomios tik siauram menkai informuotų žmonių ratui.
Tikiuosi, nepasieksime Vakarų piliečių lygio taip pat ir vyrų sąmoningumo nebuvimu ir žmogų niekinančiu komerciniu išnaudojimu. Įdiekime žmogaus teises kariuomenėje, kalėjimuose, ligoninėse, o galiausiai - mūsų visuomenėje, Lietuvoje. Kiekvienas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!