Pagiriamasis žodis „Maximai“
Bėda ta, kad tos „reikalingiausios prekės“ visada būna išdėliotos „maksimaliai“ dideliu atstumu nuo prekybos centro kasų. Ir norint jas pasiekti, reikia praeiti per visą prekybos salės perimetrą. Kelios papildomos minutės ir tavo krepšelyje esančių pirkinių kiekis padvigubėja, išlaidos – patrigubėja
Bet taip juk dirba ne tik „Maximos“? Taip „pluša“ praktiškai visi didieji prekybos tinklai. Kuriame pasaulio krašte bebūtum, duonos, mėsos ir pieno gaminių be papildomo kliūčių ruožo nepasieksi. Ir kuo daugiau prekybos centrai prigalvoja įvairių viliotinių, tuo prekių santykis tarp to, kas buvo tavo galvoje prieš įeinant į parduotuvę ir to, ką realiai įsigyji, didesnis.
Dėl puikiai organizuoto darbo ir daugelio kitų priežasčių, „Maxima Grupė“ šiuo metu, yra didžiausias lietuviško kapitalo mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jame dirba beveik 30 tūkst. žmonių. Iš jų kiek daugiau negu pusė – Lietuvoje. Tuo pačiu tai ir stambiausias privatus darbdavys Baltijos šalyse.
Ne latvių, estų, bulgarų ir net ne lenkų mažmeninės prekybos tinklai atėjo į Lietuvą, o būtent lietuviai įsiveržė į tų šalių mažmeninės prekybos rinką. Per šią prekybinę grupę, savo produkcijai papildomą realizavimo nišą rado ir dalis Lietuvos gamintojų. Nežinau, kaip jums, bet man tai kiek glosto savimeilę.
Per dvidešimtmetį, didžiąją dalį pelningiausios savo rinkos už grašius kitiems perleidome. O stambiausią vietinę įmonę iki šiol kontroliuoja lietuviškas kapitalas.
Apie viską pagalvota...
Taip buvo iki 2013 metų lakričio 21-os…
Po šios dienos garsusis „Maximos“ šūkis „Apie viską pagalvota“ pradėjo skambėti nebe juokingai ir arogantiškai, o įžūlokai ir įžeidžiamai. Ypač žmonių, kurie neteko savo artimųjų, atžvilgiu. Visa virtinė sunkiai paaiškinamų klaidų, jau pirmąją nelaimės dieną įkaitino Latvijos visuomenę. Dar labiau prekybos tinklo reputacijai pakenkė delsimas atskleisti tikrąjį parduotuvės patalpų savininką.
Pagaliau - „Maxima Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko pareiškimas, kad „aš nesiruošiu atsistatydinti, nes nesijaučiu kaltas“ įpylė dar daugiau alyvos į vis besiplečiančią ugnį. Jos neprislopino ir skubus „Maxima Latvija“ vadovo atleidimas iš darbo. Beje, Latvijos politikai viešųjų ryšių prasme, puikiai išnaudojo šią situaciją.
„Malkų priskaldyta“ ir Lietuvoje. Sunku paaiškinti tai, kodėl buvo organizuota „Jamam“ akcija gedulo dienos išvakarėse. Dar sunkiau paaiškinti vilniečių ir sostinės svečių elgesį, kurie tūkstančiais užplūdo „Akropolį“.
Lapkričio 21 d. įvykiais skubės pasinaudoti (ir jau pasinaudojo) visa eilė suinteresuotų pusių.
Štai Latvijos Respublikos premjeras Valdis Dombrovskis prisiėmė „politinę atsakomybę“ už prekybos centro griūtį ir atsistatydino. Taip ministras pirmininkas kuriam laikui gražiai atsitraukė iš politinio gyvenimo. Juk artėjantis euro įvedimas nėra priimtinas daugumai Latvijos piliečių. Be to, lapkričio 4 d. bankrotą paskelbė didžiausia Baltijos šalyse metalurgijos gamykla - „Liepjas metalurgs“. Bedarbių gretas iš karto papildė 2200 žmonių. Yra ir daugiau klausimų, į kuriuos knygos autorius „Kaip Latvija įveikė finansų krizę“ („How Latvia Came through the Financial Crises“) neturi atsakymų.
Prasidėjęs „Maximos“ parduotuvių tinklo boikotas Latvijoje neabejotinai padidins kitų prekybos tinklų apyvartas. Savo pozicijas šios šalies rinkoje pirmiausia sustiprins „Rimi Latvia SIA“ (pagrindinė „Maximos Latvija“ konkurentė), taip pat – „Palink SIA“ ir „Stockmann SIA“.
Ypač lietuviško kapitalo įmonei nėra palankūs jos lyginimai su „Rimi“ prekybos tinklu. Ir jie prasidėjo tikrai ne šiandien ir ne vakar.
Labai tikėtina, kad pirmiausia su socialinių tinklų pagalba prekybos tinklo boikotas tik plėsis.
Kuo stipriau susitrauks „Latvija Maxima“ apyvarta, tuo daugiau savo ekonomines pozicijas kaimyninėje šalyje sustiprins kitų valstybių verslininkai.
Deja, bet kiekvienos stambesnės lietuviškos įmonės nuostoliai, kur ji bedirbtų, didesniu ar mažesniu kampu visada paliečia ir mūsų valstybės biudžetą.
Dabar apie daug ką pagalvoti reikėtų jau ne tik „Maximai“…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!