Kam naudinga „Latvija Maxima“ griūtis?

 (54)
Nesu prekybos tinklo „Maxima“ gerbėjas. Man tai greičiau yra vieta, kurią pasiekus reikia išvystyti maksimalų greitį (gal dėl to ir pavadinimas – „Maxima“? ), kad nesustojus įvairių akcijų užkardose, be papildomų finansinių nuostolių įsigytum tik tai, ko tau iš tikrųjų reikia.
© Skaitytojo nuotr.

Pagiriamasis žodis „Maximai“

Bėda ta, kad tos „reikalingiausios prekės“ visada būna išdėliotos „maksimaliai“ dideliu atstumu nuo prekybos centro kasų. Ir norint jas pasiekti, reikia praeiti per visą prekybos salės perimetrą. Kelios papildomos minutės ir tavo krepšelyje esančių pirkinių kiekis padvigubėja, išlaidos – patrigubėja

Bet taip juk dirba ne tik „Maximos“? Taip „pluša“ praktiškai visi didieji prekybos tinklai. Kuriame pasaulio krašte bebūtum, duonos, mėsos ir pieno gaminių be papildomo kliūčių ruožo nepasieksi. Ir kuo daugiau prekybos centrai prigalvoja įvairių viliotinių, tuo prekių santykis tarp to, kas buvo tavo galvoje prieš įeinant į parduotuvę ir to, ką realiai įsigyji, didesnis.

Dėl puikiai organizuoto darbo ir daugelio kitų priežasčių, „Maxima Grupė“ šiuo metu, yra didžiausias lietuviško kapitalo mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jame dirba beveik 30 tūkst. žmonių. Iš jų kiek daugiau negu pusė – Lietuvoje. Tuo pačiu tai ir stambiausias privatus darbdavys Baltijos šalyse.

Ne latvių, estų, bulgarų ir net ne lenkų mažmeninės prekybos tinklai atėjo į Lietuvą, o būtent lietuviai įsiveržė į tų šalių mažmeninės prekybos rinką. Per šią prekybinę grupę, savo produkcijai papildomą realizavimo nišą rado ir dalis Lietuvos gamintojų. Nežinau, kaip jums, bet man tai kiek glosto savimeilę.

Per dvidešimtmetį, didžiąją dalį pelningiausios savo rinkos už grašius kitiems perleidome. O stambiausią vietinę įmonę iki šiol kontroliuoja lietuviškas kapitalas.

Apie viską pagalvota...

Taip buvo iki 2013 metų lakričio 21-os…

Po šios dienos garsusis „Maximos“ šūkis „Apie viską pagalvota“ pradėjo skambėti nebe juokingai ir arogantiškai, o įžūlokai ir įžeidžiamai. Ypač žmonių, kurie neteko savo artimųjų, atžvilgiu. Visa virtinė sunkiai paaiškinamų klaidų, jau pirmąją nelaimės dieną įkaitino Latvijos visuomenę. Dar labiau prekybos tinklo reputacijai pakenkė delsimas atskleisti tikrąjį parduotuvės patalpų savininką.

Pagaliau - „Maxima Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko pareiškimas, kad „aš nesiruošiu atsistatydinti, nes nesijaučiu kaltas“ įpylė dar daugiau alyvos į vis besiplečiančią ugnį. Jos neprislopino ir skubus „Maxima Latvija“ vadovo atleidimas iš darbo. Beje, Latvijos politikai viešųjų ryšių prasme, puikiai išnaudojo šią situaciją.

„Malkų priskaldyta“ ir Lietuvoje. Sunku paaiškinti tai, kodėl buvo organizuota „Jamam“ akcija gedulo dienos išvakarėse. Dar sunkiau paaiškinti vilniečių ir sostinės svečių elgesį, kurie tūkstančiais užplūdo „Akropolį“.

Lapkričio 21 d. įvykiais skubės pasinaudoti (ir jau pasinaudojo) visa eilė suinteresuotų pusių.

Štai Latvijos Respublikos premjeras Valdis Dombrovskis prisiėmė „politinę atsakomybę“ už prekybos centro griūtį ir atsistatydino. Taip ministras pirmininkas kuriam laikui gražiai atsitraukė iš politinio gyvenimo. Juk artėjantis euro įvedimas nėra priimtinas daugumai Latvijos piliečių. Be to, lapkričio 4 d. bankrotą paskelbė didžiausia Baltijos šalyse metalurgijos gamykla - „Liepjas metalurgs“. Bedarbių gretas iš karto papildė 2200 žmonių. Yra ir daugiau klausimų, į kuriuos knygos autorius „Kaip Latvija įveikė finansų krizę“ („How Latvia Came through the Financial Crises“) neturi atsakymų.

Prasidėjęs „Maximos“ parduotuvių tinklo boikotas Latvijoje neabejotinai padidins kitų prekybos tinklų apyvartas. Savo pozicijas šios šalies rinkoje pirmiausia sustiprins „Rimi Latvia SIA“ (pagrindinė „Maximos Latvija“ konkurentė), taip pat – „Palink SIA“ ir „Stockmann SIA“.

Ypač lietuviško kapitalo įmonei nėra palankūs jos lyginimai su „Rimi“ prekybos tinklu. Ir jie prasidėjo tikrai ne šiandien ir ne vakar.

Labai tikėtina, kad pirmiausia su socialinių tinklų pagalba prekybos tinklo boikotas tik plėsis.

Kuo stipriau susitrauks „Latvija Maxima“ apyvarta, tuo daugiau savo ekonomines pozicijas kaimyninėje šalyje sustiprins kitų valstybių verslininkai.

Deja, bet kiekvienos stambesnės lietuviškos įmonės nuostoliai, kur ji bedirbtų, didesniu ar mažesniu kampu visada paliečia ir mūsų valstybės biudžetą.

Dabar apie daug ką pagalvoti reikėtų jau ne tik „Maximai“…

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (31)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (343)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (53)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.