Kaip spręsti problemas ir atrasti laimę?

 (7)
Kiekvienam iš mūsų didžioji metų šventė, Kalėdos, turi savitą prasmę: gimsta nauji lūkesčiai, troškimai, randasi viltis, dvasinio gyvenimo stiprybė. Dvasia nuskaidrėja, įgauna vidinės galios. Šis laikas prasmingas tiems, kurie šventę sugeba atrasti savyje. Kasdien, nuoširdžiai, bendrystėje.
© Shutterstock nuotr.

Viena iš didžiųjų paslapčių esame mes patys. Svarbiausia dovana kasdienybėje artimam žmogui esame mes ir ypač tuomet, kai leidžiame, jog per mus į kitų žmonių gyvenimus ateitų džiaugsmas, išmintis, viltis. Niekas labiau nenudžiugins jūsų artimųjų nei nuoširdus, šiltas, vertingas žodis, meilės ženklai.

Nelaukime šventės vien tam, kad atskleistume svarbiausias gyvenimo paslaptis. Gyvenimas mums duotas vienas, ne tiek ir mažai tenka nuveikti per beveik amželį – ne tik sužinoti, kas ir kokie esame, kokia aplinka mus supa, suprasti, kas buvo prieš mus ir nuspėti, ką ir kaip galime pakeisti vardan ateities.

Svarbiausia, kaip valdyti savo gyvenimą? Tarkim, esate išklausę daug labai skirtingų seminarų, įvairiausių mokymų, išmokę naujausių technikų, perskaitę gausybę knygų, bet gyvenimas vis tiek nepažabojamas? Ar susimąstėte, kodėl? Ar turite atsakymus į tuos klausimus, kurių dėka išmokstate gyventi harmoningai ir mėgaujatės gyvenimu, o ne lopote nesėkmių skyles? Galbūt save peikiate, kad neturite valios ar laiko gyvenime taikyti tai, ko išmokote, supratote, įgudote? Ne valia ir laikas spąstus paspendžia, tiesiog pradedate ne nuo to atskaitos taško.

Įsiklausykite: „pasėsi mintį - pjausi poelgį, pasėsi poelgį - pjausi įprotį, pasėsi įprotį - pjausi charakterį, pasėsi charakterį - pjausi likimą!“.

Išmokę naujausių technikų, metodų, pradedate keisti įpročius ar charakterį. Kad technikos, įvairiausi metodai ar praktikos veiktų, reikia pradėti nuo pirmo žingsnio - minties. Ji lyg augalo sėkla. Tai kodėl nepasėję jau ravite, raunate piktžoles - keičiate įpročius. Galite ravėti iki išsekimo, norimo rezultato nebus, nes sėklos tai nepasėjote, tad nesitikėkite ir derliaus - rezultato. O kas atsitinka, kai dedate daug pastangų, tačiau norimo rezultato nesulaukiate? Nusiviliate savimi, gyvenimu, tada jau reikia ir psichologo pagalbos.

Realybę kuriate ir valdote patys, tik apie tai nesusimąstote. Sąmoningai pradėję stebėti, kas vyksta jumyse ir aplink jus, pamatysite, kad jūs ir tiktai jūs esate savo gyvenimo kūrėjai, kad jūs ir tiktai jūs esate atsakingi už savo gyvenimą. Nuo šio suvokimo ir prasideda kelias į prasmingesnį gyvenimą.

Gyvenimas susideda iš įvairių sričių, tokių kaip karjera, finansai, sociumas, santykiai, sveikata, gyvenimo prasmė. Išmokę valdyti save, būdami savo gyvenimo kūrėjais, tapsite stipresni. Išmokę valdyti save, tiesiogiai keičiate ir aplinką. Priežastis esate jūs, o aplinka - jau pasekmė, tad nereikia keisti aplinkos, nes tai tik šešėlis, jo nei padidinsite, nei praplėsite.

Kas yra problema, sunkumai, kodėl jie randasi ir apskritai, kodėl jie ateina į jūsų gyvenimą? Juos mes susikuriame patys. Kaip? Daugumą problemų mes susikuriame vien apie jas kalbėdami. Kol mes nepradedame kalbėti, tol problema sąmonėje tarsi neįgyja didelės reikšmės, neužima labai reikšmingos vietos.

Jeigu jūs turite įprotį problemomis dalintis su kitais, nes manote, kad pasidalinus problema sumažėja, tai jūs klystate - ji padidėja. Arba manote, kad tik konstatuojate faktą, bet supraskite - kiekvieną kartą jį konstatuodami, jį didiname. Iš čia kilęs posakis: bėda viena nevaikšto. Arba iškilus problemai jūs bandote ją spręsti, t.y. tvarkote situaciją. Čia tas pats kaip rauti piktžoles arba bandyti sutvarkyti šešėlį. Ne čia tvarkyti reikia, čia jau pasekmė.

Mes keičiamės ne tik patys, bet keičiam ir kitų žmonių gyvenimus. Pasaulį keičia žodžiai ir veiksmai, idėjos. Geros idėjos daro jį geresnį. Kokias mintis pasauliui skleidi tu? Ar ši diena puiki? Ką mąstai apie rytdieną?

Žmonės, kurie moka savęs klausyti, paprastai lengviau kuria savo unikalų gyvenimą. Jie lengviau atsirenka žmones, su kuriais nori būti, veiklas, kuriose nori save realizuoti, vietas, kurias nori aplankyti. Atrasti save – reiškia išmokti save jausti, pasitikėti šiuo jausmu, jį realizuoti.

Kas apie mus galvos gerai, jei ne mes patys, ir kas pasakys šalia esančiam, jog jis yra vertingas? Tokia nuostata kuria mažyčius kasdienius stebuklus. Praleiskite daugiau laiko vieni kitų artumoje, ko taip mažai lieka kasdienybėje šiandien.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (202)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (39)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (287)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.