Ten dirba dažniausiai tik moterys, visos gražios ir pasipuošusios, bet be galo griežtos. Dar tik atsistojus į eilę eiti į lėktuvą, apeina visus, apžiūri, jei lagaminas atrodo mažas, uždeda ant įlaipinimo kortelės varnelę, jei atrodo per didelis ir reikės kišti į matavimui skirtą dėklą, uždeda kryžiuką. Na, ir tada prasideda visos „linksmybės“.
Kai prieini eilę, reikia grūsti lagaminą į dėklą. Vieniems išeina lengvai, kiti grūda, spaudžia savo daiktus, po to lagamino niekaip neištraukia, jei dar kokybė prastesnė, tai ir rankenos rankinių nulūžta, žmonės nervinasi, išrausta, kai kurie ir pradeda verkti. O oro uosto darbuotojos stovi šalia ir sako, kad grūstų giliau, kad dar ratukai kyšo. Ir jų veiduose matyti didelis pasitenkinimas šia situacija. Daugiausia pasitenkinimo matyti, jei rankinės taip ir nepavyko įkišti ir reikia mokėti baudą, kad lagaminą galėtum pasiimti kartu. O netilpo, greičiausiai, tik ratukai, per kuriuos lagaminas visvien būtų laisvai tilpęs į lėktuvo salono bagažo skyriaus vidų (gi taisyklė tik tam ir skirta, kad bagažas ten tilptų, ko darbuotojoms gal nesakė arba joms nelabai ir rūpi).
Šis galios demostravimas tarsi kaip priedas prie algos. Algos, matyt, duoda visai mažai, bet užtai tiek galios. Apie šitą fenomeną galvoju jau kelis metus. Kai atvažiuoju į oro uostą, akyse man stovi pirmą kartą skrendančios garbaus amžiaus moteriškės, kurios kimšo savo rankines ir personalas joms visai nepadėjo, ištraukti irgi reikėjo pačioms. Man tikrai nuo to skauda širdį.
Kai matau šį fenomeną ar jį atsimenu, galvoju apie filmą „Eksperimentas“ („The Experiment“, 2010). Filmas paremtas garsiu psichologiniu eksperimentu, atliktu 1971 metais Stenfordo universitete. Atsitiktinai išrinkta žmonių grupė buvo suskirstyta į dvi grupes – kalėjimo prižiūrėtojus ir kalinius, ir gyveno kalėjimo sąlygomis Stenfordo universiteto rūsyje. Prižiūrėtojai labai greitai pradėjo elgtis labai griežtai, ėmė naudoti psichologinį ir fizinį smurtą prieš žmones, vaidinančius kalinius, ir eksperimentas dėl nevaldomo prižiūrėtojo elgesio turėjo būti nutrauktas. Išvada buvo, kad ne asmens savybės, o situacija, į kurią pakliūna asmenys, formuoja elgesį. Tą patį elgesio modelį galima matyti ir aprašamome oro uoste.
Kodėl turėjau apie tai parašyti šiandien, o ne anksčiau per pastaruosius metus? Tiesiog šiandien, mano manymu, buvo pasiekta darbuotojų elgesio viršūnė.
Prieš mūsų skrydį buvo skrydis į Siciliją. Paskutiniai eilėje stovėjo du italai. Kai jie priėjo eilę, iki skrydžio buvo likę tik 10 minučių. Vienas iš vaikinų vietoj vieno lagaminuko ir mažos rankinės turėjo lagaminuką ir pakankamai didelę rankinę, kuri netilpo į mažųjų rankinių matavimui skirtą dėklą. Darbuotojos pareikalavo sumokėti baudą. Vaikinas laužyta anglų kalba pasakė, kad pinigų neturi.
Viena iš darbuotojų tai pranešė lektuvo įgulai ir tą pačią minutę uždarė vartus. Vaikinai pradėjo klausinėti, kas vyksta. Darbuotoja atsakė, kad kadangi jis susimokėti negali, skristi taip pat negalės. Tada prasidėjo drama. Antras vaikinas (beje, su tinkamu bagažu) pasakė, kad sumokės už draugą. Darbuotoja pareiškė, kad jų nebesupranta – tai mokės, tai nemokės – viskas, vartai uždaryti ir jie į Siciliją neskris. Vaikinai pradėjo priekaištauti, vieno iš jų akyse buvo ašaros.
Atėjo apsauga ir juos išvedė. Lėktuvas išskrido. Darbuotojos tarpusavyje šnekėjosi, kokie įžūlūs vaikinai ir ko jie išvis nepatenkinti, gi nusižengė taisyklėms. Daug žmonių stovėjo apstulbę. Vaikinai iš Sicilijos, skrydžių į Siciliją iš Lietuvos visai nedaug. Jie liko Karmėlavos laukuose, tik vienas iš jų turi pinigų, angliškai abu beveik nešneka. Nemanau, kad bent viena iš keturių šiame procese dalyvavusių oro uosto darbuotojų galvoja šįvakar, kur šie du žmonės miega. O aš galvoju.
Ir su manim skridę draugai apie tai galvoja, daug apie tai šnekėjome likusios kelionės metu ir turėjau apie tai papasakoti Lietuvai. Nuėjusi paprieštararavau ir darbuotojoms. Bet joms buvo nesuprantama, kodėl aš išvis su jomis šneku ir galiausiai gavau savo kryžiuką ant įlaipinimo kortėlės ir turėjau grūsti lagaminą. Sugrūdau. Daugiau įtakos šios darbuotojos ir neturi. Bet daug padaryti gali Kauno oro uosto valdyba arba kiti keliautojai, kurie mato tokias situacijas. Netylėkime ir nedalyvaukime eksperimente.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Kauno oro uostą. Situaciją pakomentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Marius Bružas:
„Keleivis, kuris Jums parašė, turėjo bilietą kelionei su „Ryanair“ – ši aviakompanija antžeminį aptarnavimą, įskaitant ir registracijos, įlaipinimo procedūras bei bagažo vežimo taisyklių laikymąsi, Kauno oro uoste yra patikėjusi įmonei „Litcargus“.
Deja, oro uostas negali daryti įtakos nei taisyklių, nei jas užtikrinančių procedūrų laikymosi. Tačiau siekiame, kad mūsų darbuotojai su keleiviais bendrautų draugiškai bei mandagiai, to paties tikėdamiesi ir iš Kauno oro uoste veikiančių įmonių.Ypatingai iš tų, kurios tiesiogiai ir kiekvieną dieną bendrauja su keleiviais oro uoste.
Todėl labai nemalonu girdėti apie įvykusį incidentą ir tenka tik apgailestauti, jog mūsų siekis dar nėra tapęs kasdienybe.
Laišką persiuntėme „Litcargus“ ir laukiame jų atsakymo, kurį gavę pateiksime ir Jums“.
Publikavus tekstą, savo komentarą pateikė ir „Litcargus“ įmonė:
„Labai apgailestaujame, kad keleiviai susiduria su problemomis priimant juos į skrydi, tačiau mūsų kaip aviakompanijos atstovų pareiga užtikrinti visų, beveik 190 keleiviu saugą, saugumą, skrydžių punktualumą bei patogumą, todėl, rūpindamiesi tais keleiviais, kurie visiškai tiksliai vykdė perkant „Ryanair“ biliete sutartas su aviakompanija sąlygas, aviakompanija nepriėmė minėtų keleivių į skrydį, kurie prie įlaipinimo vartų pasirodė labai vėlai, turėdami papildomą bagažo vienetą, neatitinkantį aviakompanijos keliamų reikalavimų.
Norime atkreipti visų keliaujančių dėmesį į tai, kad aviakompanija Ryanair nuo šių metų vasario pirmos dienos supaprastino daugelį procedūrų tame tarpe ir vežamo bagažo apribojimus kuomet vietoj vieno leidžiamo su savimi į orlaivio saloną pasiimti lagamino, atitinkančio numatytus matmenis, leidžiama neštis du – vieną standartinį ir kitą mažesnį, telpantį į spec. bagažo matuoklį. Leidžiamo su savimi neštis bagažo matmenys skelbiami aviakompanijos puslapyje. O taip pat Kauno oro uosto keleivių terminale, dar prieš patenkant prie įlaipinimo vartų, yra patogiai išdėstyti bagažo matuokliai. Tokiu būdu yra sudarytos papildomos sąlygos keleiviui dar kartą pasitikrinti ar jo rankinis bagažas atitinka aviakompanijos keliamus reikalavimus.
Svarbu paminėti, kad anksčiau įsigijus aviakompanijos bilietą skrydžiui nebuvo galima daryti jokių papildomų pakeitimų, tame tarpe ir pridėti registruojamą lagaminą ir už jį sumokėti mažesnę kainą, kai dabartiniu momentu tokia galimybė keleiviui yra sudaryta tuo atveju jei tai būtų reikalinga. Paminėtina ir tai, kad keleiviai prieš įsigyjant kelionės bilietą privalomai turi susipažinti su aviakompanijos teikiamų paslaugų taisyklėmis.
Savaime suprantama, kad tai yra žemų kaštų aviakompanija kuri siūlo keleiviui visą paslaugų spektrą nemokant už tai ko keleiviui išties gal ir nereikia, tai sprendžia pats keleivis. Tačiau neretai atsitinka taip, kad keleiviai bando sukčiauti tikėdamiesi gauti papildomų paslaugų ir už jas nemokėti.
Dar kartą labai apgailestaujame dėl situacijos ir norime priminti, jog visiems keleiviams būtina atidžiai perskaityti perkant bilietą išdėstytas skrydžio sąlygas ir stengtis jas tiksliai įvykdyti“.
Kviečiame pasidalinti savo patirtimi ir istorija.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: