Man pačiai teko dirbti aptarnavimo srityje. Šiaip esu nuoširdus žmogus, noriai su visais bendrauju, optimizmo netrūksta. Tačiau kai bare dirbau ilgiau nei metus, nori nenori šypsena, bent jau darbo metu, išblėso.
Nekalbėsiu apie nekultūringus klientus, kurie per visą barą tau švilpia ir rėkia kaip šuniukui, kad atneštum dar alaus. Siaubingos buvo pačios darbo sąlygos.
Keturiolika valandų per dieną, minimalus užmokestis, o pareigų – daugiau, nei gležna aštuoniolikmetė pakeltų: ir stalus valyti, ir žmones aptarnauti, ir sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus išrašinėti, ir, galiausiai, valyti tai, ko kai kurių padauginusių klientų skrandžiai neišlaiko.
Įsivaizduokit: dirbi viena bare iki vidurnakčio, apsaugos nėra, o kojos jau vos laiko po trečios darbo dienos po 14 (kartais net 16) valandų. Ir kokios gi gali būti šypsenos, kokia aptarnavimo kultūra?
Bent aš tikiuosi, kad daugiau su šia sfera neteks susidurti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI primena, kad skaitytojų diskusiją apie tai, kokia yra aptarnavimo kultūra Lietuvoje, sukėlė DELFI skaitytojo tekstas, kuriame buvo rašoma, kad sostinėje nemandagios pardavėjos nesusikalba su turistais, o pardavėjai prekiauja bet kuo, kad tik šiems įtiktų.
Ar Lietuvoje tenka susidurti su nemaloniais pardavėjais? O gal pats dirbate aptarnavimo sferoje ir baisitės, kaip su Jumis bendrauja klientai? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau: