Taigi, stovime kino teatre, eilėje prie bilietų į filmą „N-13“ ir mąstome, ar pavyks prasmukti be pažymėjimo, ar ne...
Belaukiant sūnus užsižiūrėjo į žaidimų automatą, pastatytą visai šalia bilietų kasų. Žaidimo automatas mokamas, leidžiama žaisti vaikams nuo 3-jų metų, o žaidimo esmė tokia: pyplys laiko rankose didžiulį plaktuką ir turi suspėti tvoti per galvą iš skylės išlendančiam žaisliniam monstriukui ar gyvūnėliui... Kad sulįstų atgal... Ir tvoja! Kiek tik turi jėgų!
Sūnus kiek pastebėjęs pyplio žaidimą, su kartėliu išsireiškė: „...keista ar ne? Į fantastinius filmus eiti draudžiama, nes ten bus smurto scenų, o čia vaikai trejų metų skatinami čiupti plaktuką ir trankyti gyviams per galvą. Tai nei žiauru, nei ką blogo skatina...“. Taigi, vertėtų susimąstyti prieš indeksuojant kino filmus, kokio amžiaus auditorijai jie tinkami. Na, o žaidimų automatai kupini
„kraujataškio“ ir kitokių smurto scenų nėra nei indeksuojami, nei „N-5“, „N-7“ nei „N-13“...
Esmė ne tame, kad reikia uždrausti žaidimų automatus ar pan., tiesiog kartais nepamatuotai griebiamasi daryti ką nors tokio, kad visuomenė greit pagerėtų... Manau, daug naudingiau būtų uždrausti į filmus, bent jau rimtus, vertus apmąstymo (pavyzdžiui, filmas apie M.K. Čiurlionį), neštis spragėsius ir litrus pepsikolos... Tokiame filme spragėsių čepsėjimas kelia šiurpą, tai nepagarba tiek M.K.Čiurlioniui, tiek tokio filmo kūrėjams...
Mama Ingrida
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!