Pažintis su juo prasidėjo labai netikėtai, jis buvo šalia, bet tiesiog niekada neteko pasikalbėti (jo tamsi išvaizda buvo patraukusi mano dėmesį, tačiau žinojau, kad toks gražus vaikinas tikrai nekreips dėmesio į tokia pilką pelytę kaip aš).
Kaip visada penktadienį leidau namie tūnodama internete, o tiksliau „Facebook“ tinklapyje. Ir įėjusi į savo paskyrą pamačiau žinutę, kuri mane nustebino. Parašė tas tamsus, gražus vaikinas, žinoma, skubėjau atrašyti vis tikėdamasi, kad jis vis dar prisijungęs. Viskas prasidėjo nuo eilinio pasisveikinimo vienas su kitu ir viskas taip išsirutuliojo, kad nebijojau net paflirtuoti su juo jau tą pačią dieną.
Susirašinėjome iki paryčių, kol jis parašė, kad norėtų pokalbį pratęsti telefonu ir paprašė mano numerio. Visą savaitgalį nuo ryto iki vakaro susirašinėjome kaip paaugliai. Pirmadienį, kai jį pamačiau praeinant, jis net neatkreipė į mane dėmesio, pamaniau, kad galbūt jis drovus. Visas mūsų bendravimas kokį 1 mėn. vyko tik telefonu arba susirašinėjant internete (jokio kontakto realiai, nors matydavau jį kiekvieną dieną praeinant pro mane).
Prieš Kalėdas jis pagaliau panoro su manimi susitikti akis į akį, pasivaikščioti po miesto parką. Susitikimo metu jaučiausi kaip ant sparnų, nes kalbėjome abu ir klausėmės vienas kito, viskas atrodė kaip kine. Tai pat jis man įteikė mažą smulkmenėlę Šv. Kalėdų progą. Po vieno susitikimo sekė kitas ir taip tris mėnesius mes „prasitampėm“ vis dar oficialiai nebūdami kartu. Po trijų mėnesių galvojau, kad kantrybė dings ir nebenorėsiu su juo būti, tačiau būtent tą dieną, kai norėjau viską nutraukti, jis paklausė, ar tapsiu jo mergina. Žinoma, vėl užsidėjusi rožinius akinius ir kritau į jo glėbį, sutikau su pasiūlymų. Tą akimirką galvojau kad esu labai laiminga...Ta laimė truko 7 mėn.
Po 7 mėn. mes tapom lyg svetimi, jausmai jam atšalo, nebenorėjau su juo būti, vis įtarinėjau, kad jis nusižiūrėjęs naują merginą, nes elgėsi su manim atmestinai, nekreipė dėmesio į mano prašymus šiek tiek daugiau laiko praleisti kartu. Atrodė, kad jam neegzistavau, nors vis kartojo, kad myli ir kad jei kas bus blogai, jis pasakys. Pradėjo dažniau būti su savo draugais, vis nerasdavo laiko man.
Kiekvieną naktį pradėjau verkti, nes vis susipykdavome, jis pyko, kad aš juo nepasitikiu, o aš pykau, kad jis nepasakoja, ką veikia. Visada galvojau, kad viską išsigalvojau apie naują draugę, apie mano neegzistavimą jam ir pan. Tačiau toli gražu ne. Po mėnesio kančių viena pažįstama draugė pasakė mačiusi mano vaikino automobilį prie mano geriausios draugės namų. Buvau šokiruota ir neiškentusi paskambinau tai „geriausiai“ draugei ir pasiūliau susitikti.
Susitikusi su ja nevyniojau žodžių į vatą ir paklausiau, ar tiesa, kad mano vaikinas buvo pas ją. Ji pradėjo sakyt: „Juk jūs seniai išsiskyrėte, kodėl negaliu būti su juo, jis mane myli, o ir aš jam neabejinga, neturiu dėl ko atsiprašinėti tavęs. Aš nežinojau kad jis tau taip vis dar rūpi.“ Tokie jos žodžiai sudaužė mano širdį, dar gyvenime nebuvau tokio skausmo patyrusi. Du artimiausi man žmonės mane palaikė kvailute ir šitaip mane įskaudino. Žinoma, visi santykiai nutrūko su abiem.
Dažnai matau juos kartu, jie laimingi, tačiau dabar mano širdyje nebėra pykčio nei jam, nei jai. Džiaugiuosi, kad tokie dirbtiniai žmonės dingo iš mano gyvenimo. Nors buvo tikrai labai skaudu, dabar po metų laiko galiu pasakyti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Gyvenimas tęsiasi. Po metų vienatvės ir uždarumo nuo visu vaikinų, atėjo tinkamas žmogus į mano gyvenimą, su kuriuo esu jau beveik metus ir esu laimingai įsimylėjusi iš naujo.
Patarimas merginoms ir vaikinams: neliūdėkite, kad praleisite Šv.Valentino dieną vieni. Geriau praleisti ją vieniems, nei su netinkamu jums žmogumi, kuris jums pučia dūmus į akis ir už nugaros. Būkit laimingi, atėjus laikui visiems į širdį pasibels meilė ir laimė, tik reikia nepražiopsoti. O mylėti reikia kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną rodyti tą meilę, kai surandi tinkamą žmogų. Nereikia tam skirtos dienos, kad galėtum nustebinti savo mylimą žmogų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai kiekvienas žino tą jausmą, kai širdis tarsi subyra į šipulius – mylimas žmogus taria „sudie“. Vienas tai daro trenkdamas durimis, kitas – žodžius vyniodamas į vatą, o būna ir tokių, kurie atsitveria tylos siena neva taip visiems lengviau.
Vis dėlto, ne veltui sakoma, kad laikas gydo žaizdas, o kartais – ir atveda į protą. Atsisukus atgal pagalvoji, kad mylimasis ar mylimoji padarė savotišką paslaugą – juk dabar geriau.
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki meilės šventės – Valentino dienos – prašome Jūsų padėti tiems, kurie išgyvena širdies sopulį, ir pasidalinti savo patirtimi, kad išsiskyrimas ne visada sugniuždo, o meilės pabaiga drąsiai gali tapti naujų jausmų pradžia.
Konkurse dalyvauti galite iki vasario 14 d. el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“.
Konkurse galite dalyvauti trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo sausio 16 d. iki vasario 14 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. vasario 17 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – knyga „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“.
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.