Jautrioji Lietuva: garsiai rėksi - gausi nuolaidų

 (8)
Pamenu, kai dar mokiausi mokykloje, visi bijodavo ne matematikės, ne lituanisto ir net ne istorikės, kuri buvo direktoriaus žmona. Visi bijodavo nedidelio ūgio, apvalaino fizinio lavinimo mokytojo - nes jis garsiausiai rėkdavo. Jis rėkdavo šaižiu falcetu, nuo kurio cypdavo ausyse, jo burna būdavo didžiulė, kai jis rėkdavo - taškydavosi seilėmis.
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis nė karto niekam neužvažiavo į ausį, bet visi jo klaikiai bijodavo, nes jis siaubingai garsiai rėkdavo tik progai pasitaikius. Kažkas panašaus vyksta Lietuvoje. Kalbu ne apie mūsų miestus ir kaimus, kur daugiau mažiau visi gyvena draugiškai ir bendruomeniškai. Kalbu apie mūsų valdžią, kuriai riksmo terapija daro dideliausią įtaką. Ne pavienio rėkimo, bet riksmo išplėstomis, „teisybe“ švytinčiomis akimis, palydimo apokaliptinių tiradų - a la - „...dabar jau viskas...“, „..jei ne - tuomet viskas žlunga...“, „...kokia gėda...“, „... kaimynai vėl mus pralenks...“ - ir t.t.

Riksmas ir rėkimas - tai daro didžiausią įspūdį valdžios žmonėms, kurie tiesiog akimirksniu gali pakeisti savo ilgai ruoštus planus, kuriems ruošti buvo pasitelkti ekspertai, brangiai apmokami konsultantai ir partijų draugai.

Solidaus auksomedalininko povyza, TV ekrane vos nekibusio į atlapus E.Jakilaičiui finansų ministro išvedžiojimus apie ruošiamus pensijų kompensavimo būdus per kelias dienas numalšino ir pirmūnišką nuomonę pakeitė kilęs riksmas prieš automobilių mokesčius. Gerai, gerai, sako ministras ir jo draugai iš Gedimino vienuolika - nieko čia nedarysime, tik nerėkite.

Viena poniutė per knygų mugę pastatė mašiną į balą ir sutepė savo aukštakulnius, rėkė moterėlė - „kokia gėdaaaa...“. Ir kaip aidas atskriejo pritariantis valdžios balsas - „.. išties gėda, reiktų statyti naują tiltą, tiesiai į „Litexpo“. Galiu lažintis, jei poniutė nesustos rėkti, dejuoti ir eksponuoti purvinų savo „labutinų“, naujas parodų tiltas tikrai atsiras.

Rėkimas veikia ne tik pirmūną finansų ministrą, bet ir pragmatiškąjį kultūros ministrą: užteko parėkti kinematografo cechui apie dideliausias investicijas, einančias pro šalį. Užteko padejuoti apie nepakeliamas kūrybines nacionalinio kino kančias, apie Lietuvos kino belaukiantį Holivudą ir štai - PVM lengvatos kinematografui, mokestinės lengvatos kiną remiančiam verslui.

Ak, jei taip garsiai ir įtikinamai mokėtų rėkti rašytojai, jei apie investicijas sugebėtų raudodami
gražbyliauti dailininkai ar fotografai ir jų cechai, matyt, būtų panašiai pamaloninti. Bet, suprantama, ministrų ausis pasiekia tik garsiausi riksmai. Štai ir aludarių graudžios tirados, dejonės ir aimanavimai išgirsti.

Užteko tiesiog ašarojant paniurnėti apie jau jau uždaryti ruošiamas alaus gamyklas, parėkauti apie be alaus pražūsiančią Lietuvą - ėmė ir sumenko grasinimai - ketinimai iki penkiasdešimt procentų pakelti akcizą alui. Papildomų akcizų beveik nebus. Nes labai jau daug triukšmo. Labai jautri šalis - Lietuva.

Labai jautrūs žmonės jai vadovauja. Bet koks - garsesnis , grubesnis, tiesmukiškesnis žodis - tiesiog išmuša juos, Lietuvos vadovus iš pusiausvyros. Negražu taip patarinėti, bet rėkite. Kas garsiau rėksite - to ir tiesa bus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šeškinės gyventojas įvardino rajono sopulius: kenčia ne tik automobilių savininkai (12)

Perskaičiau straipsnį apie merginos padangas, iš kurių išleido orą, ir prisiminiau identišką situaciją, kuri nutiko man ir dar toje pačioje nelemtoje Šeškinėje.

Gyventojai įsiuto sužinoję, kiek kainavo laiptinės valymo paslaugos (83)

Esu Skroblų g. 31 namo Vilniuje vieno buto savininkas. Gyvenu daugiabutyje, kuriame nemažai gyventojų yra vyresnio amžiaus, silpnaregiai arba aklieji. Aš, kaip ir dauguma, esame šokiruoti gyvenamųjų namų administravimo UAB „Vilkpėdės būstas“ aptarnavimu. Nežinome, ar mums verkti, ar pradėti juoktis.

Laiškas vienam Šeškinės gyventojui: gal su tavimi kažkas negražiai pasielgė? (121)

Mielasis žmogau, kuris nepatingėjai vakar ryte (ar gal užvakar vakare) išleisti orą iš mano mašinos padangos! Ačiū, kad priminei man apie gyvenimo džiaugsmą, nes šįryt į darbą nuvažiavau gyva sveika, ir neužsimušiau, nieko nesužeidžiau iki darbo nuvykusi automobiliu su galiausiai visiškai plokščiu ratu. Džiaugiuosi, kad oro likučių užteko nusileisti nuo Šeškinės kalno.

Aštuntokei trūko kantrybė: mokykloje mus žlugdo (214)

Turbūt visiems gerbiamiems naujienų portalų skaitytojams iki gyvos galvos įgriso skaityti kiekvieno pasipiktinusio ar, pagal gerbiamus komentatorius, išlepusio bei dirbti neįpratusio mokinio laiškus. Kiekviena istorija vis kitokia, bet mintis – ta pati. Šiuo metu mokausi aštuntoje klasėje ir norėčiau atskleisti kelis šiuolaikinės švietimo sistemos aspektus.

Suma už atžalos darželio išleistuves papiktino mamą: kam tas limuzinas ir sodyba? (327)

Ar Jūs irgi patiriate išleistuvių pompastiką darželiuose? Ir jūsų vaikų darželiuose taip pat jau prieš metus auklėtojos pataria per susirinkimą tėvams kaupti pinigėlius? Juk akivaizdu, kad ne visi tėvai gali gegužės mėnesį atnešti į išleistuvių banką po 45 ir daugiau eurų, nes, pavyzdžiui, mano vaikų darželis skolingas valstybei 11 tūkst. eurų, direktorės duomenimis, o tai reiškia, kad tėvai nuolat nepajėgūs susimokėti už darželio paslaugas, bet išleistuvėms jau kelintus metus tėvai užsako limuzinus ir veža vaikus į pramogų sodybas.