Jautrioji Lietuva: garsiai rėksi - gausi nuolaidų

 (8)
Pamenu, kai dar mokiausi mokykloje, visi bijodavo ne matematikės, ne lituanisto ir net ne istorikės, kuri buvo direktoriaus žmona. Visi bijodavo nedidelio ūgio, apvalaino fizinio lavinimo mokytojo - nes jis garsiausiai rėkdavo. Jis rėkdavo šaižiu falcetu, nuo kurio cypdavo ausyse, jo burna būdavo didžiulė, kai jis rėkdavo - taškydavosi seilėmis.
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis nė karto niekam neužvažiavo į ausį, bet visi jo klaikiai bijodavo, nes jis siaubingai garsiai rėkdavo tik progai pasitaikius. Kažkas panašaus vyksta Lietuvoje. Kalbu ne apie mūsų miestus ir kaimus, kur daugiau mažiau visi gyvena draugiškai ir bendruomeniškai. Kalbu apie mūsų valdžią, kuriai riksmo terapija daro dideliausią įtaką. Ne pavienio rėkimo, bet riksmo išplėstomis, „teisybe“ švytinčiomis akimis, palydimo apokaliptinių tiradų - a la - „...dabar jau viskas...“, „..jei ne - tuomet viskas žlunga...“, „...kokia gėda...“, „... kaimynai vėl mus pralenks...“ - ir t.t.

Riksmas ir rėkimas - tai daro didžiausią įspūdį valdžios žmonėms, kurie tiesiog akimirksniu gali pakeisti savo ilgai ruoštus planus, kuriems ruošti buvo pasitelkti ekspertai, brangiai apmokami konsultantai ir partijų draugai.

Solidaus auksomedalininko povyza, TV ekrane vos nekibusio į atlapus E.Jakilaičiui finansų ministro išvedžiojimus apie ruošiamus pensijų kompensavimo būdus per kelias dienas numalšino ir pirmūnišką nuomonę pakeitė kilęs riksmas prieš automobilių mokesčius. Gerai, gerai, sako ministras ir jo draugai iš Gedimino vienuolika - nieko čia nedarysime, tik nerėkite.

Viena poniutė per knygų mugę pastatė mašiną į balą ir sutepė savo aukštakulnius, rėkė moterėlė - „kokia gėdaaaa...“. Ir kaip aidas atskriejo pritariantis valdžios balsas - „.. išties gėda, reiktų statyti naują tiltą, tiesiai į „Litexpo“. Galiu lažintis, jei poniutė nesustos rėkti, dejuoti ir eksponuoti purvinų savo „labutinų“, naujas parodų tiltas tikrai atsiras.

Rėkimas veikia ne tik pirmūną finansų ministrą, bet ir pragmatiškąjį kultūros ministrą: užteko parėkti kinematografo cechui apie dideliausias investicijas, einančias pro šalį. Užteko padejuoti apie nepakeliamas kūrybines nacionalinio kino kančias, apie Lietuvos kino belaukiantį Holivudą ir štai - PVM lengvatos kinematografui, mokestinės lengvatos kiną remiančiam verslui.

Ak, jei taip garsiai ir įtikinamai mokėtų rėkti rašytojai, jei apie investicijas sugebėtų raudodami
gražbyliauti dailininkai ar fotografai ir jų cechai, matyt, būtų panašiai pamaloninti. Bet, suprantama, ministrų ausis pasiekia tik garsiausi riksmai. Štai ir aludarių graudžios tirados, dejonės ir aimanavimai išgirsti.

Užteko tiesiog ašarojant paniurnėti apie jau jau uždaryti ruošiamas alaus gamyklas, parėkauti apie be alaus pražūsiančią Lietuvą - ėmė ir sumenko grasinimai - ketinimai iki penkiasdešimt procentų pakelti akcizą alui. Papildomų akcizų beveik nebus. Nes labai jau daug triukšmo. Labai jautri šalis - Lietuva.

Labai jautrūs žmonės jai vadovauja. Bet koks - garsesnis , grubesnis, tiesmukiškesnis žodis - tiesiog išmuša juos, Lietuvos vadovus iš pusiausvyros. Negražu taip patarinėti, bet rėkite. Kas garsiau rėksite - to ir tiesa bus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Atsiradęs kačiukas vos nesujaukė tuoktuvių planų – teko imtis keistų priemonių (5)

Turėti augintinį malonus, tačiau nepigus malonumas ir tai aš išbandžiau savo kailiu. Prieš tris mėnesius mano sužadėtinė prie laiptinės rado mažą juokų maišelį – mielą kačiuką. Pasak kačiuko (o tiksliau, jo antkaklio) jis buvo vardu Mogis.

Nurimus Plungės „kultūrinių mainų“ skandalui: mokyklos turėtų stengtis labiau ugdyti patriotiškus piliečius (66)

Neseniai buvo kilęs triukšmelis dėl vieno rajono švietimo skyriaus nuvežtų paauglių į neva kultūrinę-pažintinę stovyklą į Rusiją. Neva ten buvo tik kultūra ir menas be jokios politikos. Nors kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tačiau dabartinė Rusija – ne ta šalis, kurioje politika atskiriama nuo kitų sričių.

Ištekėjusios moters verdiktas: vestuvių svečiai turi dovanoti mažiausiai 300 eurų (777)

Aš manau, kad į vokelį padoru dėti nuo 300 eurų. Kodėl? Todėl, kad tai – ypatinga šventė ir toks jau tas kultūringų žmonių įprotis (paminėti ją su pinigais). 50-100 eurų yra tinkama suma gimtadieniui ar Kalėdoms, o vestuvės, sutikime, yra labai svarbi šventė.

Maži Seimo narių padėjėjų atlyginimai: ar jie skiriami pritraukti tik gražias studentes? (88)

Žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie Sauliaus Skvernelio užslėptą norą pasikelti sau atlyginimą. Ir nieko čia tokio, nes, tiesą pasakius, mūsų parlamentarai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių parlamentų nariais – skurdžiai.

Kodėl lietuviams sunku mažinti greitį – kaltas ne tik mūsų nedrausmingumas (72)

Greičio mažinti nepavyksta ne todėl, kad skubame ar esame nedrausmingi, bet dar ir todėl, kad daug kur infrastruktūros aplinka neatitinka joje reikalaujamo greičio.