Islandija: menkių karas, galingi ugnikalniai ir pats didžiausias ginklas - žodisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (4)
Ačiū Jums, islandai! Ačiū Hanibalui už pripažinimą! Tiesa, ne Lekteriui, o Jonui Baldvinui Hanibalsonui – užsienio reikalų ministrui, kurio iniciatyva jūs buvote pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.
© Shutterstock nuotr.

Ačiū airių vienuoliams, kad apie 800 m. paskolinot pirmųjų gyventojų ledynų salai.

Ačiū Floki Vilgerdarsonui, kad IX amžiaus pabaigoje parodė norvegų vikingams, kur atvyko pirmieji airiai. Sklando legendos, kad vikingai čia atvyko sužaisti draugiško futbolo mačo prieš vienuolius, tačiau tąsyk buvo žiema ir kalnų stadione buvo sugedęs dirbtinis apšvietimas. Neturėdamas veiklos tą vakarą Flokis sugalvojo pavadinimą salai.

Ačiū airiams ir vikingams už gūdų 930 metų vakarą, kada įkūrėte pirmąjį ir ilgiausiai pasaulyje veikiantį realybės šou, kurį pavadinot parlamentu Altingu.

Ačiū ugnikalniui Eyjafjallajokull, kurio išsiveržimas buvo galingesnis nei prekybos centrų Niujorke sugriovimas – jis visame pasaulyje sustabdė daugiau lėktuvo skrydžių nei taip buvo po rugsėjo 11-osios tragedijos JAV.

Ačiū už „Menkių karą“ dėl menkių žvejybos teisių, per kurį tarp 1958 ir 1976 m. Jūs be ginkluotos kovos išstūmėt anglų žvejus iš savo vandenų, parodydami pasauliui taikų kariavimo būdą.

Ačiū jums, islandai, kad turėdami vos 300 tūkstančių gyventojų, turit savo kalbą. Juk kaip nesididžiuosi, kai tai yra senoji norvegų kalba, užsikonservavusi būtent Islandijoje, kurios ir patys norvegai nebesupranta.

Ačiū vikingams, kad spėjot laiku iš Britanijos į Islandiją atsivežti visas gražias moteris, o britams palikti visas bjaurias.

Ačiū moterims, kad islandų nuolat daugėja ir daugelis jų gauna po du vardus! Jūs gi neturit pavardžių, tik tėvavardžius, o ištekėdamos moterys savo tėvavardžio nekeičia. Tad telefonų knygoje Jūs išrūšiuoti pagal vardus, kurių daugelis jau turit po du. 

Ačiū už juoką, kurį sukelia gandas apie istorinį islandų vyskupą, kai dar Islandija priklausė Romai. Minėtas vyskupas turėjo gal penkis vaikus. „Keista“, – stebimės mes, bet katalikų vyskupui kaip ir nederėtų turėti vaikų. O Jūs taikliai pastebit, kad Islandija nuo Romos toli, o žiemą naktys ilgos.

Ačiū už sportą! Už Eidurą Gudjonseną dėkoja Romanas Abramovičius su visu Londono „Chelsea“ futbolo klubu – dabar ir jis turi pas ką nuvykti į Islandiją. Ačiū ir už savo rankinio rinktinės laimėtus olimpinius sidabro medalius 2008-ųjų Pekino Olimpiadoje.

Žinau, kad jūs labai vertinate nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą, tad sveikinu Jus su nacionaline Jūsų diena – birželio 17-ąja, Nepriklausomybės diena.

Tad dar kartą ačiū, kad jūsų vikingai (ir, savaime suprantama, airiai) šaltą 1991 metų žiemos dieną įsiveržė į Lietuvą su pačiu didžiausiu ginklu – žodžiu, ir pirmieji pripažinot mūsų nepriklausomybę.
Apie jus galima kalbėti ir kalbėti, bet geriau vieną kartą gyvai pamatyti, nei 1000 kartų apie tai išgirsti ar perskaityti! Neužilgo pasimatysim, nes atskrisiu pas Jus!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (105)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (87)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...