Islandija: menkių karas, galingi ugnikalniai ir pats didžiausias ginklas - žodisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (4)
Ačiū Jums, islandai! Ačiū Hanibalui už pripažinimą! Tiesa, ne Lekteriui, o Jonui Baldvinui Hanibalsonui – užsienio reikalų ministrui, kurio iniciatyva jūs buvote pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.
© Shutterstock nuotr.

Ačiū airių vienuoliams, kad apie 800 m. paskolinot pirmųjų gyventojų ledynų salai.

Ačiū Floki Vilgerdarsonui, kad IX amžiaus pabaigoje parodė norvegų vikingams, kur atvyko pirmieji airiai. Sklando legendos, kad vikingai čia atvyko sužaisti draugiško futbolo mačo prieš vienuolius, tačiau tąsyk buvo žiema ir kalnų stadione buvo sugedęs dirbtinis apšvietimas. Neturėdamas veiklos tą vakarą Flokis sugalvojo pavadinimą salai.

Ačiū airiams ir vikingams už gūdų 930 metų vakarą, kada įkūrėte pirmąjį ir ilgiausiai pasaulyje veikiantį realybės šou, kurį pavadinot parlamentu Altingu.

Ačiū ugnikalniui Eyjafjallajokull, kurio išsiveržimas buvo galingesnis nei prekybos centrų Niujorke sugriovimas – jis visame pasaulyje sustabdė daugiau lėktuvo skrydžių nei taip buvo po rugsėjo 11-osios tragedijos JAV.

Ačiū už „Menkių karą“ dėl menkių žvejybos teisių, per kurį tarp 1958 ir 1976 m. Jūs be ginkluotos kovos išstūmėt anglų žvejus iš savo vandenų, parodydami pasauliui taikų kariavimo būdą.

Ačiū jums, islandai, kad turėdami vos 300 tūkstančių gyventojų, turit savo kalbą. Juk kaip nesididžiuosi, kai tai yra senoji norvegų kalba, užsikonservavusi būtent Islandijoje, kurios ir patys norvegai nebesupranta.

Ačiū vikingams, kad spėjot laiku iš Britanijos į Islandiją atsivežti visas gražias moteris, o britams palikti visas bjaurias.

Ačiū moterims, kad islandų nuolat daugėja ir daugelis jų gauna po du vardus! Jūs gi neturit pavardžių, tik tėvavardžius, o ištekėdamos moterys savo tėvavardžio nekeičia. Tad telefonų knygoje Jūs išrūšiuoti pagal vardus, kurių daugelis jau turit po du. 

Ačiū už juoką, kurį sukelia gandas apie istorinį islandų vyskupą, kai dar Islandija priklausė Romai. Minėtas vyskupas turėjo gal penkis vaikus. „Keista“, – stebimės mes, bet katalikų vyskupui kaip ir nederėtų turėti vaikų. O Jūs taikliai pastebit, kad Islandija nuo Romos toli, o žiemą naktys ilgos.

Ačiū už sportą! Už Eidurą Gudjonseną dėkoja Romanas Abramovičius su visu Londono „Chelsea“ futbolo klubu – dabar ir jis turi pas ką nuvykti į Islandiją. Ačiū ir už savo rankinio rinktinės laimėtus olimpinius sidabro medalius 2008-ųjų Pekino Olimpiadoje.

Žinau, kad jūs labai vertinate nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą, tad sveikinu Jus su nacionaline Jūsų diena – birželio 17-ąja, Nepriklausomybės diena.

Tad dar kartą ačiū, kad jūsų vikingai (ir, savaime suprantama, airiai) šaltą 1991 metų žiemos dieną įsiveržė į Lietuvą su pačiu didžiausiu ginklu – žodžiu, ir pirmieji pripažinot mūsų nepriklausomybę.
Apie jus galima kalbėti ir kalbėti, bet geriau vieną kartą gyvai pamatyti, nei 1000 kartų apie tai išgirsti ar perskaityti! Neužilgo pasimatysim, nes atskrisiu pas Jus!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris prisiminė šiurpų persekiojimą kelyje: gailiuosi tik vieno (158)

Noriu pasidalyti savo patirtimi. Viskas įvyko prieš 7 metus... Važiavau iš Vilniaus pro Nemenčinę link Pabradės, pravažiavus Nemenčinės tiltą per upę ir sankryžą, kur baigiasi miestelis (dabar ten – žiedinė sankryža), pastebėjau, kad „prisikabino“ automobilis, važiuojantis labai nesaugiu atstumu.

Gavusi atsakymą iš „Sodros“ besilaukianti moteris apsiverkė: ką aš pavogiau iš Lietuvos? (287)

Šiuo pasakojimu noriu perspėti būsimas mamas, kad jos tik atidžiai suskaičiavusios išdirbtas dienas, sutiktų su gydytojos siūlymu eiti dekretinių atostogų.

Norite trumpinti atostogas? Žinau, kurių klasių moksleiviams tai būtų naudinga (60)

Norėčiau pakalbėti apie švietimo sistemą ir ministrę. Mano nuomone, mokslo metus reikėtų ilginti. Na, o kol nepradėjot peikti, paskaitykite iki galo. Mokslo metus reikėtų ilginti ne tiems, kurie ir taip turi minimaliai atostogų (kalbu apie klases nuo septintos iki dvyliktos), o trumpinti atostogas pradinukams. Juk nuo jų viskas ir prasideda.

5 priežastys, kodėl aš džiaugiuosi, turėdama ypatingą draugę

Dar prieš metus aš visiškai nieko nežinojau nei apie kovo 21-ąją, nei apie žodžių trumpinį DS (Dauno sindromas). Tačiau tikiu, kad susipažįstame vieni su kitais ne šiaip sau, tikiu, kad kiekvienas žmogus, esantis šalia, užima tam tikrą vietą gyvenime, jis tarsi vaidina tam tikrą vaidmenį. Galbūt ne pagrindinį, galbūt tik labai laikiną ir bjaurų, tačiau vis tiek vaidmenį. Tuo dar kartą įsitikinau, susipažinusi su Nikita, kuri iškart užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime. Dėl jos ši kovo diena man tapo ypatinga. Tad šiandien aš noriu bent šiek tiek jus supažindinti su mūsų ypatinga draugyste.

Galvojau, kad jis princas, o išgyvenau pragarą – santykius bijau kurti iki šiol (137)

Dauguma merginų jau nuo mažens svajoja apie princą ant balto žirgo. Viena iš tokių svajotojų buvau ir aš... Buvau baigusi pirmą universiteto kursą. Nenorėjau gyventi tėvams ant sprando, todėl vasarą išvažiavau padirbėti į užsienį. Laisvai kalbėjau angliškai, turėjau darbo kavinėje patirties, tad iš karto buvau priimta dirbti į vieną iš Londono kavinių.