Islandai, jūs tapote mano vaikystės dalimirašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (1)
Sveikas, islande. Būtų per skambu vadinti tave ar bet kurį kitą islandą – galiausiai – visą islandų tautą mūsų broliais, sesėmis ar sielos draugais per amžius. Revoliucijos ugnys užgeso, lozungus seniai nunešė vėjas, o bet koks džiūgavimas dėl atgautos Nepriklausomybės atrodo šiek tiek netikras, nenuoširdus, šiek tiek dirbtinis. Ar euforija gali tęstis 20 metų?
1988 07 24 Alytus
© Zino Kazėno nuotr.

Bet yra dalykų žmogaus gyvenime, kurie išlieka. Atlaiko bet ką – trumpą atmintį, margą nugyventų dešimtmečių kaleidoskopą ir užgožiančius asmeninius išgyvenimus. Būna, atsilaiko ne gražus prisiminimų paveikslas, o maža pasišiaušus emocija: įsikabina kaip samana, kurios niekas pilies akmenų mūruose nepastebėtų, jei ne vieną dieną netyčia parimus turistui, jo ranka priliečia švelnų jos paviršių.

Iš savo vaikystės pamenu tūkstantinius mitingus, kuriuose su pusbroliu atidžiai tyrinėjau tūkstančius sutryptų varlių ir krizenau iš dėdulės, kuris komiškai ant scenos daug sykių išraiškingai tarė „Lietuva“. Pamenu, kaip mokykloj vietoj baltos-žalios-raudonos vėliavos pradėjom spalvinti mūsų Trispalvę, kaip su tėvais ilgai važiavome ieškodami tarpo atsistoti ir mums gyvoje žmonių grandinėje Baltijos kelyje, ir kaip tėtis mus išbarė, kad parodėm liežuvį ant viaduko stovintiems žmonėms. Kaip su seserimi vakarais iki užkimimo dainuodavom patriotines dainas...

Nepamenu, bet žinau, kad 1991 metų vasarį man buvo 10 metų. Tikrai nežinau, kaip švenčiau gimtadienį, kiek kartų tą žiemą sirgau ir ar jau turėjau mylimą šunį. Bet iš tų metų vasario man liko jausmas, kurio niekada nepamirštu, ir kuris jau tiek metų priverčia mano skrandį susispausti, o rankų plaukus pasišiaušti. Ir tai visad šiek tiek juokinga, nes nebetikiu, kad vis dar galima jausti tokius dalykus – dėkingumą svetimai, visiškai nepažįstamai ir tolimai tautai, kuri įprasmino visus tuos mitingus, tą baisią nemiegotą naktį prie radijo, kai tėtis kaip medikas budėjo Aukščiausioje taryboje, ir kuri mokykloje išmoktus faktus apie Lenino gyvenimą nušlavė visiems laikams į nebereikalingų žinių bedugnę.

Ačiū Jums visiems ir atskirai kiekvienam, ir tiems, kurių jau nebėra, bet buvo tada, ir tiems, kurie dar tik sužinos apie jų tėvų ar senelių sprendimą palaikyti mažą Europos valstybę. Jūs tapote mano vaikystės dalimi ir likote ja pačiu gražiausiu pavidalu – pasididžiavimo ir dėkingumo jausmu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (650)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (39)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Vyrą papiktino keista Kauno vairuotojų savybė (172)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Igno informacija. Kauno gatvėse vyras esą pastebi keistą vairuotojų elgesį. Pasak jo, daugelis automobilių važiuoja antrąja kelio juosta, nors pirmoji dažniausiai ir būna laisva. Ignas teigia, kad toks neapgalvotas vairuotojų elgesys blogina eismo sąlygas ir gali tapti avarijų priežastimi. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia diskusijai šia vairuotojams svarbia tema.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (120)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (164)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.