Bet yra dalykų žmogaus gyvenime, kurie išlieka. Atlaiko bet ką – trumpą atmintį, margą nugyventų dešimtmečių kaleidoskopą ir užgožiančius asmeninius išgyvenimus. Būna, atsilaiko ne gražus prisiminimų paveikslas, o maža pasišiaušus emocija: įsikabina kaip samana, kurios niekas pilies akmenų mūruose nepastebėtų, jei ne vieną dieną netyčia parimus turistui, jo ranka priliečia švelnų jos paviršių.

Iš savo vaikystės pamenu tūkstantinius mitingus, kuriuose su pusbroliu atidžiai tyrinėjau tūkstančius sutryptų varlių ir krizenau iš dėdulės, kuris komiškai ant scenos daug sykių išraiškingai tarė „Lietuva“. Pamenu, kaip mokykloj vietoj baltos-žalios-raudonos vėliavos pradėjom spalvinti mūsų Trispalvę, kaip su tėvais ilgai važiavome ieškodami tarpo atsistoti ir mums gyvoje žmonių grandinėje Baltijos kelyje, ir kaip tėtis mus išbarė, kad parodėm liežuvį ant viaduko stovintiems žmonėms. Kaip su seserimi vakarais iki užkimimo dainuodavom patriotines dainas...

Nepamenu, bet žinau, kad 1991 metų vasarį man buvo 10 metų. Tikrai nežinau, kaip švenčiau gimtadienį, kiek kartų tą žiemą sirgau ir ar jau turėjau mylimą šunį. Bet iš tų metų vasario man liko jausmas, kurio niekada nepamirštu, ir kuris jau tiek metų priverčia mano skrandį susispausti, o rankų plaukus pasišiaušti. Ir tai visad šiek tiek juokinga, nes nebetikiu, kad vis dar galima jausti tokius dalykus – dėkingumą svetimai, visiškai nepažįstamai ir tolimai tautai, kuri įprasmino visus tuos mitingus, tą baisią nemiegotą naktį prie radijo, kai tėtis kaip medikas budėjo Aukščiausioje taryboje, ir kuri mokykloje išmoktus faktus apie Lenino gyvenimą nušlavė visiems laikams į nebereikalingų žinių bedugnę.

Ačiū Jums visiems ir atskirai kiekvienam, ir tiems, kurių jau nebėra, bet buvo tada, ir tiems, kurie dar tik sužinos apie jų tėvų ar senelių sprendimą palaikyti mažą Europos valstybę. Jūs tapote mano vaikystės dalimi ir likote ja pačiu gražiausiu pavidalu – pasididžiavimo ir dėkingumo jausmu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.