Ir priešui nelinkėtum: devynios valandos oro uoste – nežinioje ir su maisto talonais

 (194)
Įvykusi istorija paprastai sudėtinga arba sudėtingai paprasta. Lapkričio 17 d. su „Air Lituanica“ turėjau skristi iš Prahos. Reiso nr. LT0402, numatytas išskridimo laikas 11.50 val., atvykimo laikas į Vilnių – 14.25 val., deja, Vilnių pasiekėme tik lapkričio 18 d. rytą, 02.42 val.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Į Prahos oro uostą atvykau laiku (prieš pusantros valandos, nes „Air Lituanica“ nesuteikia galimybės registruotis internetu), gavau įlaipinimo taloną, atidaviau bagažą ir ramiai laukiau skrydžio. Įlaipinimo laikas biliete buvo nurodytas 11.20 val., deja, tuo metu švieslentėje pasirodė informacija, kad skrydis valandai atidedamas, garsinės informacijos nebuvo. Po valandos atsirado nauja informacija, kad skrydis atidedamas dar valandai bei buvo pranešta, kad tai susiję su blogomis oro sąlygomis (Prahoje buvo rūkas). Dar po valandos buvo pranešta apie eilinį skrydžio atidėjimą bei kvietimą pasiimti taloną maistui. Ir taip kas valandą. Informacijoje čekų oro linijų atstovai negalėjo nieko smulkiau paaiškinti, tiesiog sakė, kad dėl blogų oro sąlygų nėra galimybės reisą vykdyti. Buvo keista, nes kitų oro bendrovių lėktuvai tūpė ir kilo, jiems rūkas, atrodė, netrukdė.

Apie 15 val. buvo pranešta, kad reisas nutraukiamas, mums parūpintas autobusas, kuris nuveš į Niurnbergą ir iš ten jau galėsime skristi į Vilnių. Gavome tranzito „vaučerius“, bagažas buvo grąžintas į atvykime esančią bagažo pasiėmimo salę. Buvo pasakyta, kad autobusas lauks prie atvykimo vartų, tad pasiėmę bagažą išėjome laukti autobuso. Tokių, kurie išėjo iš oro uosto zonos, buvo apie 14, kita dalis keleivių buvo sustabdyta ir jiems buvo pranešta, kad autobusas atšaukiamas, bagažas grąžinamas į „sistemą“ ir toliau laukiama galimybės skristi iš Prahos.

O mes, su bagažu išėję iš oro uosto ir nesulaukę jokio autobuso ir pranešimo, grįžome atgal į bendrąją išvykimo salę (lyg kelionę pradėtume iš pradžių). Informacijos jokios, švieslentėje „kabo“ pranešimas, kad kita informacija bus pateikta 15.30 val. Susiradome čekų oro linijų informaciją, klausiame, ką mums daryti. Atsakymas buvo laukti, nes jie patys neturi jokių žinių.

Laukėme iki 17 val., kas 15 min. vis pasiteiraudami, kokia situacija. Vaizdas buvo apgailėtinas - būrelis žmonių (tarp jų - nėščia moteris ir savarankiškai skrendantis nepilnametis berniukas), susėdę, sugulę prie „check-in“, 2 val. laukiantys, kad kas nors ką nors praneštų.

17.10 val., po eilinio pasiteiravimo mums pranešė, kad galime stoti į bendrą „check-in“ eilę (kurioje į kitus reisus registruotis laukė apie 50 žmonių) ir vėl atiduoti savo bagažą, tada vėl pereiti saugumo kontrolę ir grįžti į išvykimų salę prie nurodytų vartų toliau laukti savo reiso.

Taip ir padarėme. Laimingai patekę vidun vėl „susijungėme“ su kita keleivių dalimi (tais, kurie nespėjo išeiti lauk), gavome eilinį maisto taloną ir laukėme toliau. Čekų oro linijų darbuotojai, atsakingi už informacijos pateikimą ir maisto talonų išdavimą, jokios paguodžiančios informacijos neturėjo, sakė, kad nėra galimybės susisiekti su „Air Lituanica“, Lietuvos pusėje niekas neatsiliepia, jokios informacijos neteikia ir jokių sprendimų nedaro, dar pajuokavo, kad jei teks nakvoti, duos taloną vakarienei, nakvynei ir pusryčiais.

Paskambinusi į Vilnių pažįstamiems kelionių agentūros atstovams paklausiau gal jie gali ką nors sužinoti. Neilgai trukus atsakymas buvo toks - apie 21 val. iš Briuselio išskrenda „Air Lituanica“ lėktuvas, jie sutiko atskristi į Prahą, mus visus paimti ir parskraidinti į Vilnių. Buvo 19 val. Pagal tai, ką sužinojau iš pažįstamų, mums dar liko laukti keturias su puse valandas. Apie 20 val. šią informaciją patvirtino ir čekai, davė dar po taloną maistui ir pajuokavo, kad gal daugiau nebeteks bendrauti.

Atrodo, kad apie „įkalintus“ Vilniaus reiso keleivius žino visas oro uostas - „duty-free“ pardavėjos reiškė užuojautą, barmenai stengėsi pralinksminti, čekų oro linijų darbuotojai morališkai palaikyti, o iš Lietuvos - informacijos vakuumas.

23.50 val. (lygiai po 12 valandų) paskelbė informaciją, kad vykdomas laipinimas, mes sulipome į iš Briuselio atskraidintą lėktuvą ir sėkmingai bei „minkštai“ piloto Valdo dėka paryčiais nusileidome Vilniuje. Ačiū jam ir „Small Planet“ kompanijai. Bet aš tvirtai žinau, kad tai buvo mano pirmas ir paskutinis skrydis su „Air Lituanica“.

Buvau laiminga pasiekusi Vilnių, bet nusiminusi, nusivylusi, pažeminta ir pavargusi. Nekalbant jau apie tai, kad tokių buvo dar virš 40, dalis iš jų - ne vilniečių, jiems dar reikėjo tęsti kelionę ir kažkaip pasiekti namus, dalis į Lietuvą atvykusių svečių ir pan.

Ačiū likimui, kad per tas 12 valandų niekas nemirė, nėščioji nepagimdė, kad nebuvo isterijų, kad nesusipjovėme, kad kaip tikri likimo broliai ir seserys pasijuokaudami ramiai išgyvenom savo priverstinį „įkalinimą“. Nežinau, ar kiti šio reiso keleiviai kur nors oficialiai ar neoficialiai kreipsis (žinoma, būtų gerai), bet aš manau, kad tai, kas mums visiems įvyko Prahoje rodo ypatingą „Air Lituanica“ neprofesionalumą, todėl apie tai turi žinoti visi. Kol dar ne vėlu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro apie tai, kodėl keleiviai pateko į tokią nemalonią situaciją, pasiteiravo „Air Lituanica“ Komunikacijos vadovės Sandros Meškauskaitės.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ vakar lapkričio 17 d. numatytu pagal tvarkaraštį laiku nevykdė turėjusio vykti tiesioginio reiso iš Prahos į Vilnių, skrydis buvo atidėtas dėl blogų oro sąlygų. Dėl didelio rūko Prahos oro uoste orlaivis, skridęs iš Vilniaus į Prahą ir turėjęs grįžti atgal, buvo nukreiptas į Niunbergo oro uostą, kuris yra už 200 km nuo Prahos. Skrydžių sauga yra absoliutus „Air Lituanica“ prioritetas, tad esant sudėtingoms oro sąlygoms, skrydžiai yra nevykdomi. Dėl nenuspėjamos situacijos – oro sąlygų - tiek Niunbergo dėl Prahos oro uostuose buvo itin sudėtinga planuoti sekančius žingsnius. „Air Lituanica“ atstovai Vilniuje nuolat palaikė ryšį su Prahos oro uoste dirbančiais partneriais bei pilotais ir ieškojo geriausių situacijos sprendimų. Mūsų žiniomis informacija buvo nuolat teikiama, „Air Lituanica“ Klientų aptarnavimo centras Vilniuje telefonu ir Prahos oro uosto atstovai gyvai bei informacinėse švieslentėse teikė visą žinomą informaciją. Visiems keleiviams buvo tris kartus išdalinti maitinimo talonai, visa tokiomis situacijomis numatyta rupyba keleiviais buvo įvykdyta, labai atsiprašome keleivių jeigu dėl nuolat kintančios situacijos ir informacijos jie jautėsi klaidinami ar nežinioje, tačiau tokiose situacijoje labai prašome jų apsišarvuoti kantrybe ir laukti“, - teigė ji.

Pasak S. Meškauskaitės, įvertinus oro sąlygas ir kitas detales, buvo nutarta skrydį vykdyti - „Air Lituanica“ užsakė kitos aviakompanijos „Small Planet Airlines“ orlaivį ir keleivius iš Prahos į Vilnių parskraidino. „Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ atsiprašo savo keleivių už patirtus nepatogumus, rūkas ir panašios oro sąlygos yra neplanuoti veiksniai, kurie nuo kompanijos nepriklauso ir tikrai yra daroma viskas, kad situaciją būtų galima kaip galima greičiau išspręsti ir keleiviai patirtų kuo mažiau streso ir nemalonumų“, - teigė ji.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (174)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (121)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (180)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.