Į pasaulio keitimą įskaitau ir pasakymą „labas rytas“ nepažįstamiems žmonėms, taip pat bėgiojantiems ryte parke (iš 8 sutiktų, 7 atsakė), ir padėkojimą vairuotojams, praleidusiems ne/pro pėsčiųjų „zebrą“ ir pasakymą „Ačiū už jūsų tarnybą tėvynės labui“ sutiktam kariui. Juk nieko nekainuoja kurti gerą aurą čia, Lietuvoje, sėkmingai, o kartais ir nesėkmingai stengtis ugdyti aplink sutiktuosius pozityvaus ir mandagaus požiūrio vienas į kitą. Nieko nekainuoja motyvuoti kitus ir parodyti jiems savo elgesiu, kad juos vertiname, pastebime. Ir nesvarbu, ar būtumėt generolas, Vyčio vėliavų audėjas, medikas, studentas, mokytojas, ar eilinis pilietis- visi vienodai vertingi ir svarbūs. Tą turime ir rodyti. Toks elgesys stiprina visuomenę ir kartu visą šalį, tai telkia bendruomenes ir daro žmones labiau patenkintus artimąja aplinka.
Net jei ir negaliu padaryti visko, kad pakeisčiau pasaulį į geresnį, bet aš galiu padaryti kažką. Jūs taip pat galite.
Eidama darban netikėtai sutikau seniai matytą pažįstamą. Pagyriau, kad ji gražiai atrodo, taip spalvingai, kartu ir dalykiškai apsirengusi. Ji man nedrąsiai padėkojo ir pasakė, kad šiandien gali taip rengtis, nes jos vadovo nėra darbe. Paklausiau jos, kodėl ji negalinti taip rengtis net jei ir būtų vadovas darbe. Man ji atsakė: „Na, žinai, ne pagal protokolą.“
Prasideda...
Žinau, kad gyvename ne Mauglio džiunglėse ir kad visuomenėse galioja tam tikros normos ir sureguliavimai. Tačiau pasaulis neturi užmigti ir ant saugių, patvirtintų, veikiančių, bet kartais jau ir nuobodžiai pasenusių taisyklių. Tačiau tą minutę man kirbėjo noras sutiktosios pažįstamos paklausti, o kas gi neprotokoliško yra spalvose; nebūtina būti juodai, pilkai ir „ navy blue“ apsirėdžius, kad būtumei protokolinis žmogus.
Dama palinksėjo galvą ir toliau šnekėdamos prisiminėm Vokietijos kanclerę Angela Merkel, Jungtinių Amerikos Valstijų pirmąją ponią Michelle Obama bei Brazilijos prezidentę Dilma Rousseff. Šios moterys net ir aukščiausio rango pareigūnų susitikimuose drąsiai vilki spalvotus kostiumėlius (kartais net ir tokios spalvos tarytum Maldyvų vandenyno žydrynė). Galime paminėti ir vyrus, kurie nesibodi dėvėti labai spalvingų kojinių prie savo Fratelli Rossetti batų ir rimtų kostiumų. Pažįstama moteris šiek tiek prisimerkė ir tarė: „Teisingai... Žinai, niekada apie tai nesusimąstydavau...“
Ką visu tuo noriu pasakyti?
Mes nuolat kalbame, kaip gyvybiškai svarbu valstybėms būti laisvoms ir nepriklausomoms, tačiau retai pagalvojame, o ar patys turime savo asmenybės laisvę? Tą sakydama nesikoncentruoju į Jungtinių Tautų konvencijose ar kituose dokumentuose įvardijamų teisių ir laisvių vienovę. Asmenybės laisvė pasireiškia tada, kai asmuo būna ištikimas savo vertybėms ir principams, nebijo jų ginti, net jei ir neturi palaikymo. Laisvė yra tada, kai asmuo geba vienodai bendrauti su visais žmonėmis, gerbia ir nuoširdžiai vertina juos.
Laisvas žmogus elgiasi užtikrintai ir yra nekonformistiškas, nesistengia niekam patikti ar įtikti, yra labai natūralus bei p.a.p.r.a.s.t.a.s (žinau, ne visose situacijose galime išlikti nekonformistais, ypač, jei pasirenkame darbą ar aplinką, kurioje būtina griežta subordinacija). Tad gyvenant ne Mauglio laikais, reikia puoselėti sukurtas ir veikiančias tvarkas bei sistemas. Tuo pačiu privaloma sąmoningai mąstyti, kvestionuoti net ir aksiomas, nebijoti eiti nepramintu keliu. Gyvenimas yra virsmas, tad jis, logiška, nėra ir negali būti statiškas ir visada atitikti protokolą.
Visos pasaulio visuomenės pokyčius priima nelengvai. Juk lengviau būti daugumos pusėje – taip saugiau. Tačiau paklausykite: pasaulyje ir taip daug teisėjų!! Fanų– mažai. Kartais net jei ir norime kritikuoti tuos, kurie elgiasi kitaip nei pagal įprastą tvarką, pamąstykime kelias sekundes prieš paleisdami replikos lavinas (tiek realiame gyvenime, tiek komentaruose internete). Dažniau pagalvokime „turbo out of the box“ (angl. nestandartiškai) ir nebūkime užsistovėjusiu vandeniu, dievaži, jis juk tikrai ne prancūziškais kvepalais kvepia.
Mažiau teiskime ir daugiau paeksperimentuokime. Mūsų visuomenėje, esu giliai įsitikinusi, reikia daugiau drąsos. Drąsos priiminėti kitokius veržlius sprendimus. Drąsos elgtis taip, kas kad ir nėra populiaru, bet yra progresyvu ir turi potencialo vesti Lietuvą į klestintį ir šviesesnį rytojų. Drąsos prisiimti atsakomybę ir prisipažinti, kad kartais ir suklystame. Nebijokime būti netobuli, per klaidas ir judame į sėkmingesnę ateitį. Elgiantis skrupulingai pagal protokolą vargu ar tobulybę įmanoma pasiekti. Jos tiesiog nėra.
Pabaigai
Tol mes laimime, kol nepasiduodame. Tol esame laisvi, kol neįkaliname savęs į rėmą. Ypač noriu padrąsinti jaunus žmones, kad savo jaunystę laiko privalumu, o ne trūkumu, ir kad drąsiai siektų savo tikslų. Neleiskite tokiems pasakymams „aj, čia jaunatviškas maksimalizmas“, „būk kantrus, per greit nori viską pasiekti“, „tu per jaunas žinoti“, „jaunimas neturi patirties kol kas“, „jaunimas mėgsta ginčytis“ ir t.t. Jūsų sustabdyti. Eikite į priekį užtikrintai, turėdami asmenybės laisvę, nebijokite laužyti stereotipų ar elgtis ne pagal taip vadinamą protokolą. Stebuklai retai vyksta komforto zonoje. Nauji horizontai nebūna pasiekiami einant tais pačiais keliais.
Jūs galite padaryti savo šaliai, savo šeimai, savo artimui daug daugiau nei dabar darote. Būkime pavyzdys. Vardan tos Lietuvos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!