Šiais laikais jau daug kas kelionių neskaičiuoja: skraido, keliauja, kiek tik darbas, laisvalaikis leidžia. Nesvarbu, ar kelionės tikslas kokia egzotiška vietelė, ar savas pajūris, ar sodyba. Mano atveju kelionės neapsiriboja vien tik Škotija ar Anglija, kur šiuo metu studijuoju.

Na, ir kiekviena kelionė iš šalies reikalauja asmens dokumento patikros ir Anglijoje, ir galutinio tikslo šalyje. Taigi, per vieną kelionę kortelė yra tikrinama keturis kartus. Visai natūralu, kad dėl to net ir prižiūrimas dokumentas gali šiek tiek susidėvėti. Taip manajai tapatybės kortelei ir atsitiko.

Prieš kokius dvejus metus laukdama vienos iš tų keturių patikrų, pastebėjau, kad mano kortelė nebeatrodo kaip nauja. Ne dėl nuotraukos ar kokios datos išblukimo ar pažeidimo. Tačiau kitoje lusto pusėje tarp įrašų „Galioja nuo... iki'“pastebėjau, kad trūksta mažos plastiko detalės. Visi skaičiai sveiki, netgi dar aiškiai galima įskaityti, ką tos datos pristato. Taigi, laukdama eilėje šiek tiek sunerimau, nes įsidėdama dokumentą tokio trūkumo nepastebėjau. Tačiau prie dokumento patikros punkto įeinant į kažkurią Europos šalį (nebeatsimenu, kur tada skridau) manęs niekas nieko neklausinėjo ir ramiai praleido.

Nuo to laiko per daug į galvą neėmiau tokio menko kortelės susidėvėjimo ir toliau keliavau kaip keliavusi, naudodama savąją kortelę. Ir per visą šį laiką manęs niekas nieko neklausė ir neprašė kitų dokumentų. O keliavau tikrai daug, nes nebesuskaičiuočiau išvykų skaičiaus Europos ribose. Vadinasi, kortelė yra gera ir galiojanti.

Vis dėlto, liepos 12 d. norėdama skristi „Kaunas-Edinburgas“ skrydžiu 11.55 val. patyriau nemalonumų. Naudodama tą pačią tapatybės kortelę skridau tokiu pat maršrutu praėjusių metų rugpjūčio, gruodžio ir šių metų gegužės mėnesiais. Taip pat atskridau į Kauną birželio 28 d. (leidimosi laikas apie 11.30 val.). Vis tik minėtąjį gražų antradienio rytą mane atsisakė praleisti darbuotojas, tikrinantis dokumentus, vos tik atlikus privalomą bagažo ir visą kitą patikrą. Pasak jo, mano dokumentas buvo netvarkingas. Jis paprašė manęs paeiti į šoną, kol ateis kitas darbuotojas. Mandagiai pasakiau, kad tokią kortelę naudoju jau kurį laiką ir niekas nepriekaištavo dėl jos netinkamumo. Tačiau manęs visai nebuvo klausomasi. Net nepaklausė, kur ir su kokiu tikslu aš keliauju. Dabar pagalvojus, ar tai nėra esminai klausimai, galbūt net privalomi?

Taigi, paėjau į šoną ir kantriai laukiau, kol kitas darbuotojas ateis, kaip maniau, manęs išgelbėti. Iš pradžių net neturėjau tokių minčių, kad gali būti kitaip. Ir vis dėl to labai, labai klydau. Ir labai skaudžiai klydau. Vis žvilgtelėdama į laikrodį mąsčiau, kad dar yra laiko iki skrydžio, nors galėtų viskas vykti ir greičiau, juk oro uostas yra mažas ir vyksta vos keletas skrydžių. Nemeluosiu, kad viena minutė slinko lyg dešimt... Vis tik pradėjau nerimauti. Atėjęs kitas darbuotojas visų pirma paklausė, kaip čia yra, kad tik jaunimui susidėvi dokumentai; suprask, ką mes su jais darom, nes vyresniems piliečiams jokių problemų nebūna. Juokai juokais, bet šiuo atveju tokia pašaipa buvo visiškai netinkama. Kortelę nešioju piniginėje, jos nemėtau ir naujų paskirčių jai tikrai netaikau. Tiesiog, kaip minėjau, jaunimas galbūt keliauja daugiau, tai verčia kortelę ištraukti iš jos saugyklos daugiau nei kartą per metus.

Buvau rami, akių, taip sakant, niekam nedraskiau, ramiai laukiau, kai naujasis darbuotojas nusinešė mano kortelę ir liepė dar palūkėti. Jis buvo mandagus, aš taip pat mandagi, nors ir šiek tiek sunerimusi. Na, ir tada prasidėjo. Grižęs darbuotojas man pasakė, kad skrydžio komanda sakė, kad manęs su mano tapatybės kortele nepraleis. Pasą turiu, tačiau jį palikau Vilniuje, kadangi paso kasdien man nereikia ir vis tiek ketinau daryti vizą vykti į Baltarusiją Lietuvoje. Taigi, buvo neįmanoma fiziškai staigiai gauti paso, kad mane praleistų. Tuomet pasiūliau parodyti savo studento, banko korteles, tačiau į tai buvo atsakyta, kad mano tapatybė aiški. Pabrėžiu: mano tapatybė AIŠKI. Bet, tariamai, skrydžio komanda atsisakė priimti mano kortelę ir dėl to negaliu praeiti ir turiu praleisti skrydį.

„N-kartų“ skraidžiau su savo kortele be tos menkos plastiko dalelės nereikšmingoje vietoje ir „n-kartų“ skridau su ta pačia skrydžių kompanija. Atskridau į Kauno oro uostą birželio 28 d. Viskas buvo gerai. Tai kodėl dabar negerai? Paprašiau, kad paklaustų kito darbuotojo, ar mano kortelė tinkama, bet niekam tai nerūpėjo ir niekas nieko daugiau neklausė. Buvo akivaizdu, kad niekas nesileis į jokias kalbas: vienas pasakė „ne“, ir visi kiti kaip kokios marionetės sako „ne“. Jokio mąstymo, lankstumo ar aiškinimosi. Tą akimirką, rodos, pasaulis sugriuvo. Visa iliuzija, kaip gera teisingoje, gražioje Lietuvoje, žlugo. Studijuoju Škotijoje jau šeštus metus ir pabaigusi mokslus po dar trijų metų ketinau grįžti. Bet kaip elgiamasi čia su žmonėmis? Iš Didžiosios Britanijos išskridau į Lietuvą atskridau su ta pačia kortele, o čia vieną dieną prašom – daugiau niekur neskrisi. Ir viskas dėl vieno žmogaus, atlikusio būtent tą pamainą, kuris mane sustabdė. Net nelabai kaltinu tuos skrydžių kompanijos darbuotojus, kurie nesutiko manęs praleisti.

Įsivaizduokite patys: jei darbo metu prie Jūsų prieitų apsaugos/dokumentų patikros darbuotojas ir sakytų šis dokumentas yra pažeistas, ar praleisite? Dabar vykstant tokiems neramumams ir apskritai esant tokiai tvarkai, kad vienam pasakius „ne“, visi kiti automatiškai sako „ne“ net nepakrutinę smegenėlių ir nepasvarstę situacijos, ką aš galiu prikišti paprastai... Bet dokumentus tikrinantis darbuotojas, matantis mano tapatybę kortelėje ir laisvai galintis ją patvirtinti ekrane matoma informacija, ko, beje, taip ir nepadarė... Kas jam užkliuvo liepos 12 d.?

Apsiašarojusiai, nusivylusiai, supykusiai ir sunerimusiai, kas bus toliau, man teko pasirašyti, kad mano ID kortelė atimama ir lieka Kauno oro uoste, nes ji „netinkama naudoti“. Taip niekas manęs ir nepaklausė, kodėl ir kur skrendu, taip niekam ir nebuvo įdomu, kodėl man taip negera. Jau nekalbu, kiek pinigų išmesta tiesiogine ta žodžio prasme už skrydį vasarą su papildomu bagažu. Bet kiek man streso ir skausmo sukėlė tokia situacija... Pasijaučiau, kaip kokia nusikaltėlė, nepilnavertė, o juk esu Lietuvos pilietė. Ar čia taip išreikštas nepasitenkinimas, jog skridau į Didžiąją Britanija? O man doktorantūros studijos vyksta ir vasarą! Neturiu atostogų, kiek tik noriu, ar visos vasaros... Teko atsiprašinėti savo studijų prižiūrėtojo, atidėti suplanuotus, skubius darbus ir pirkti naują bilietą. Visa laimė, kad skrydis už palyginti padorią kainą buvo kitą savaitę, o ne kitą mėnesį...

Iš karto nuėjau į Kauno centrinį pasų poskyrį, norėdama skubiai pateikti prašymą naujai tapatybės kortelei išduoti. Pasirodo, kad neužteko man duoto popieriaus, skelbiančio, kad mano kortelė atimta. Pasak darbuotojos, nėra jokių duomenų sistemoje, kad mano kortelė negaliojanti ar panašiai, ir man dar būtinai reikia turėti pasą su savimi. Kodėl visi dokumentai yra suvesti sistemoje, jei vis tiek reikalauja atsinešti dar ir pasą? Ir kodėl kortelę atėmę darbuotojai nesugebėjo iš karto užregistruoti mano kortelės kaip nebegaliojančios? Juokai juokais, bet dar ir pasų poskyryje pasijaučiau kaip kokia nepilnavertė lietuvė... Net neturinti asmens tapatybės dokumento su savimi...

Beje, buvo prikabintas lapelis, kad skubos tvarka per vieną d.d. dokumentai nedaromi... Įsivaizduokite mano džiaugsmą. Aš: neišskridusi į Edinburgą, veltui išleidusi krūvelę pinigų, negalinti priduoti prašymo naujai ID kortelei ir dar nerimaujanti dėl artėjančios kelionės į Baltarusiją. Teks vykti su pasu, vadinasi, vizos taip paprastai ir ramiai nepasidarysiu. Nebent kur kas brangiau kainuojančia skubos tvarka. Įsivaizduokite, kokia dėkinga jaučiuosi tam vienam darbuotojui, kuris sumąstė manęs nepraleisti.

Tą pačią dieną parašiau komentarą/skundą Kauno oro uostui. Visa informacija buvo perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai, iš kurios gavau atsakymą. Atsakymą, kuris man tik aklai pacitavo kokią tai instrukciją ir išvertė į kitą pusę viską, ką buvau paprastai ir aiškiai išdėsčiusi. Ir žinote ką? Pagal tas pažeidimo instrukcijas mano dokumentas negali būti ir nėra apibūdinamas.

Taigi, mano ID kortelė yra galiojanti ir nepažeista. Tai kodėl manęs nepraleido ir sugadino ne tik tai kad dieną, bet mano darbo eigą, planus ir ateinančias keliones? Jau nekalbu apie papildomas išlaidas. Suprantu, kad tokie skundai ir pareiškimai greičiausiai nieko neduos. Bet negi taip tiesiog ir tylėti? Skaudu, labai skaudu, kad tokia savivalė kartais vykdoma Kauno oro uoste...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI susisiekė su Kauno oro uosto užkardos vadu Vitu Packevičiumi, kuris sutiko pakomentuoti susiklosčiusią situaciją.

Pasak pareigūno, pasieniečiai apgailestauja, kad keliautoja patyrė nepatogumų, tačiau kitaip elgtis negalėjo, antraip patys būtų pažeidę galiojančius teisės aktus. Mat oro uosto kontrolės punkte patikrinus DELFI parašiusios merginos dokumentus pasienietis pastebėjo, kad pažeistas lustas.

„Pati kortelė nebuvo paskelbta kaip pavogta ar pamesta, bet ji buvo sugadinta – pažeista buvo viena iš kortelės sudedamųjų dalių, lustas. Kaip teigė pati keliautoja, „iškrito plastmasės maža dalelė“. Mes negalėjome nuskaityti ir kitos valstybės pareigūnai taip pat negalėtų nuskaityti duomenų iš lusto, kuriame yra įkelti asmens duomenys“, – telefonu nurodė pašnekovas.

Pasak V. Packevičiaus, mergina jau kitų šalių oro uosto darbuotojų buvo įspėta apie dokumento pažeidimus dokumente, „vadinasi, ignoravo pareigūnų nurodymus pasikeisti dokumentą.“

Pašnekovo teigimu, dokumento pažeidimus pastebėjęs pasienietis informavo vežėjo atstovą apie esamus pažeidimus asmens tapatybės dokumente, ir antžeminio aptarnavimo įmonės atstovai nurodė, kad jie keleivės asmens tapatybės kortelės nepriims.

Kaip sakė V. Packevičius, pasienietis tokiais atvejais kaip aprašytas praneša apie dokumento pažeidimus antžeminio aptarnavimo tarnybai, kuri derina informaciją su tos šalies, į kurią vyksta keleivis, kompanijos darbuotojais, o jie – tikslina su tos kompanijos migracijos tarnybos darbuotojais.

Jau anksčiau skaitytojos skundą gavę VSAT nustatė, kad nagrinėjamu atveju Kauno oro uosto pasienio poste tarnybą vykdę pareigūnai savo funkcijas atliko teisės aktų nustatytose ribose ir teisės aktų nuostatų nepažeidė. Vis dėlto, jei keleivė su tuo nesutinka, ji turi teisę kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nurodo VSAT.